Visiems yra žinoma ir aišku, kad sutuoktiniai pajamas iš bendrąja nuosavybe priklausančio turto įgyja bendrai, jeigu nėra sudarę vedybų ar kitokios sutuoktinių turto padalijimo sutarties. O pajamos, kaip žinia, yra apmokestinamos. Dėl to aktualus ir neretam deklaruojančiam pajamas neaiškus klausimas – kuris iš sutuoktinių turi deklaruoti ir sumokėti mokesčius nuo iš bendrąja sutuoktinių nuosavybe gautų pajamų? O gal abu?

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme sutuoktinių bendrų pajamų deklaravimo ir sumokėjimo klausimas nereglamentuotas. Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos komentare dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. taikymo yra pateiktas išaiškinimas, kaip deklaruoti pajamas, kai jos yra gautos už parduotą ar kitaip nuosavybėn perleistą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Valstybinė mokesčių inspekcija laiko, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių, todėl jas deklaruoti ir sumokėti turi abu sutuoktiniai lygiomis dalimis.

Tokią Valstybinės mokesčių inspekcijos poziciją patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje (Nr. A602-2280/2012), išnagrinėtoje 2013-01-07, pripažino abiejų sutuoktinių pareigą deklaruoti pajamas, gautas iš sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusių vertybinių popierių (akcijų) pardavimo. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas klausimą dėl bendrų pajamų deklaravimo išsprendė taikydamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtintą mokesčio mokėtojo sampratą ir subsidiariai taikydamas civilinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą.

Civilinėje teisėje galioja sutuoktinių turto bendrumo principas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 str.). Pagal Civilinio kodekso 3.88 str. 3 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto, kuris pagal įstatymą yra laikomas asmenine nuosavybe, rūšys yra išvardintos Civilinio kodekso 3.89 str. (paveldėtas, dovanotas, iki santuokos įgytas ir kt.). Jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų ar kitokią turto padalijimo sutartį, turto priskyrimas bendrajai ar asmeninei nuosavybei priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų. Taigi pagal bendrą taisyklę, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, pajamos, kurios gaunamos realizavus bendrąja nuosavybe priklausantį turtą arba pajamos iš tokio turto (pvz. nuoma už butą) yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai reiškia, kad tokios pajamos priklauso kiekvienam sutuoktiniui. Todėl pareigą deklaruoti ir sumokėti mokesčius už pajamas, gautas iš bendrosios jungtinės nuosavybės, turi kiekvienas sutuoktinis atskirai. Sprendžiant klausimą, kokiomis dalimis pajamos sutuoktiniams turėtų būti paskirstytos, taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant sutuoktinių bendrų pajamų apmokestinimo klausimą taip pat yra reikšmingos bendro turto, iš kurio gautos pajamos, disponavimo sąlygos. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestį nuo darbo užmokesčio moka tik šias pajamas uždirbęs asmuo, nors pagal Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3 ir 5 p. tokios pajamos taip pat pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau tam tikram sutuoktinių bendram turtui įstatymas numato reikalavimą sandorius dėl tokio turto sudaryti abiem sutuoktiniams, arba gavus kito sutuoktinio įgaliojimą. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje sutuoktinių pajamos buvo gautos iš vertybinių popierių pardavimo, taigi tokį sandorį sudaryti galėjo tik abu sutuoktiniai. Tik abu sutuoktiniai gali sudaryti ir sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo (Civilinio kodekso 3.92 str. 4 d.). Taigi kiekvienu atveju vertinant sutuoktinių pareigą deklaruoti pajamas reikia įvertinti konkrečiam atvejui galinčias turėti reikšmės aplinkybes.

Manome, kad ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota sutuoktinių pajamų apmokestinimo taisyklė turės įtakos ir naujų Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pakeitimų taikymui. Be kitų pakeitimų, nuo 2014 metų sausio 1 d. gautoms tam tikrų rūšių pajamoms (palūkanoms iš indėlių, obligacijų, pajamoms iš vertybinių popierių ir kt.) įvedama 10 000 Lt neapmokestinama riba.

Kadangi deklaruoti pajamas, gautas iš bendro turto, turi abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, tai 10 000 Lt neapmokestinamų pajamų riba turėtų būti taikoma kiekvieno sutuoktinio deklaruojamoms pajamoms atskirai. Taigi kiekvienas iš sutuoktinių atskirai galės pasinaudoti šia neapmokestinama riba. Kiekvienam sutuoktiniui po lygiai padalintų apmokestinamų pajamų dydis dažnu atveju gali ir neviršyti nustatytos 10 000 Lt ribos, tada mokesčių mokėti nereikės. Jeigu pajamos viršys šią ribą, apmokestinamas bus tik šią ribą viršijantis skirtumas. Taigi šie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai bus naudingi sutuoktiniams, turintiems nustatytų rūšių bendro turto (indėlių, vertybinių popierių) ir gaunantiems pajamų iš tokio turto.