Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėdamas ūkininkės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pasisakė dėl žalos, padarytos vykdant purškimo chemikalais darbus kaimyniniame sklype, atlyginimo.

Ūkininkė buvo deklaravusi pasėtų žieminių kviečių ekologinį lauką. Įvertinus laboratorijų duomenis, pasitvirtino lauke nustatyta šoninė kaimyninė tarša. Buvo nuspręsta iš naujo laukui taikyti derliaus nuėmimo metais pereinamąjį laikotarpį, o laukas sertifikuojant įvardintas kaip neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl šoninės taršos. Taigi, VšĮ „Ekoagros“ konstatavus, kad yra pažeisti ekologiškam ūkininkavimui keliami reikalavimai – auginant ekologiškas kultūras nenaudoti chemikalų, ūkininkei buvo panaikinti leidimai užaugintą produkciją parduoti kaip ekologišką.

Teismai nustatė, kad ieškovės ir atsakovo dirbami žemės sklypai yra greta vienas kito ir juos skiria apie 15 m pločio griovys. Įvertinę atsakovo augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą, kitus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismai nustatė, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo purškiamas rugsėjo 6 d. ir gegužės 9 d., taip pat ir glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ant ieškovės sklypo pateko glifosato tarša atsakovui nupurškus savo sklypą. LAT taip pat vertino, kad labiausiai tikėtinas ieškovės sklypo taršos šaltinis yra atsakovo veikla gretimame sklype, nes tarša pasklido būtent nuo ieškovės sklypo pakraščio (griovio), besiribojančio su atsakovo sklypu (lauku). Kito taršos šaltinio, iš kur galėjo pasklisti glifosato turintys augalų apsaugos produktai, nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad toks kitas taršos šaltinis objektyviai egzistuotų tikrovėje.

Taigi LAT patvirtino išvadą, kad atsakovas, nupurkšdamas savo lauką augalų apsaugos produktais, kartu užteršė gretimą besiribojantį ieškovės lauką.

LAT nurodo, kad tokios išvados teisinė reikšmė yra ta, kad ieškovės sklypo užteršimas glifosat  medžiagos turinčiais augalų apsaugos produktais būtent patvirtina tai, kad atsakovas nesuvaldė gretimo sklypo užteršimo rizikos, nors jam tenka ši profesinio rūpestingumo pareiga. LAT praktikoje konstatuota, kad naudojant cheminį preparatą būtina laikytis geros augalų apsaugos naudojimo praktikos ir įsitikinti, kad šio naudojimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o to nesilaikymas sudaro asmens veiksmų neteisėtumą.

Ieškovės sklypo užteršimas, dėl ko jos sklypas neteko ekologinės gamybos statuso, o jame užauginti žieminiai kviečiai buvo parduoti kaip užauginti neekologiškame ūkyje už mažesnę kainą (nei kaina, kurią ieškovė būtų gavusi, jei būtų pardavusi ekologiškus žieminius kviečius), reiškia ieškovės auginamos žemės ūkio produkcijos ekonominės vertės dalies netekimą. Teismai sprendė, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 40510,40 Eur žalą kaip kainų skirtumą tarp ekologiškų ir neekologiškų kviečių.

Kita vertus LAT vertino, jog ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių, kad informuotų gretimame žemės sklype dirbantį ūkininką (atsakovą) apie tai, jog jos dirbamas žemės sklypas yra ekologinis, nesiėmė apsaugos priemonių, kad sklype auginami kviečiai nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis ir tuo prisiėmė dalį rizikos dėl galimos taršos.

LAT išaiškino, kad nors apsaugos juostų ekologiniame lauke įrengti ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas neprivalo, bet jis privalo įsivertinti užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis sertifikuojamų žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotų, besiribojančių su neekologinės gamybos būdu dirbamais žemės plotais, riziką ir imtis priemonių, kad sertifikuojami plotai ir (arba) juose auginamos kultūros nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis. Egzistuoja rizika, kad apsaugos juostų neįrengimas gali padidinti žalos atsiradimo tikimybę.

Nusprendusi neįrengti kitiems asmenims aiškios apsauginės juostos, ieškovė prisidėjo prie rizikos padidėjimo, kad laukai, kuriuose vykdoma ekologinė augalininkystė, gali būti užteršti neleistinomis medžiagomis ir dėl to ūkiui gali atsirasti (padidėti) žala. LAT nusprendė, kad ieškovė dėl didelio neatsargumo, pasireiškusio nepakankamu rūpestingumu, smarkiai prisidėjo prie žalos jai atsiradimo. Dėl nurodytos priežasties ieškovės patirtų nuostolių atlyginimas buvo sumažintas 30 proc.