Tinklaraščio įrašai

  • Investiciniai fondai negali bankrutuoti

    Aivaras Aleksiejevas nuotrauka

    Investicinių fondų vienetų kainoms krentant žemyn, aktualus tampa klausimas – ar investiciniai fondai gali bankrutuoti?

     

    Bankroto procedūros, nustatytos Įmonių bankroto įstatyme, taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (išskyrus tam tikras teisines formas). Investicinis fondas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme apibrėžiamas taip – tai veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise. Taigi investicinis fondas nėra juridinis asmuo. Todėl bankroto procedūros investiciniams fondams netaikomos. Paanalizuokime plačiau.

  • Įmokos į pensijų fondus sumažintos. Ar teisėtai?

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    2009 m. sausio 17 d. paskelbtas įstatymas, kuriuo sumažintas pensijų įmokos dydis. Šis dydis anksčiau buvo 5,5% pensijų fondų dalyvių (būsimų pensininkų) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Liko tik 3%. Nuo 2011 m. vėl turėtų būti 5,5% (jeigu įstatymų leidėjas nepersigalvos). Tokie Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimai, manytina, nėra teisėti. Tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės (teisėtų lūkesčių) principui, nuosavybės neliečiamumui bei lygybės įstatymui principui.

     

    Reiktų pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto (kuriuo vetavo Seimo bandymus mažinti įmokas) nuostatai, kad asmenys turi teisę ir teisėtą lūkestį reikalauti, kad valstybės prisiimtas įsipareigojimas pervesti įstatymų nustatyto dydžio įmokas būtų vykdomas arba dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo jiems būtų teisingai kompensuoti susidarę praradimai.

  • Investuoti ar neinvestuoti? Arba mokesčių miražai investuotojams 2009 m.

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    2009 m. reformuota mokesčių sistema neabejotinai paveiks asmenis, investuojančius į akcijas ar kitas finansines priemones. Atskiras investuojančių asmenų grupes mokesčių reforma paveiks skirtingai.

     

    Investuotojai, įsigyjantys finansines priemones ilgesniam laikui (ilgalaikiai investuotojai) paprastai pajamas gauna dividendų forma. Nuo 2009 m. dividendai apmokestinami (1) 20% gyventojų pajamų mokesčio tarifu ir dar (2) papildomai reikės mokėti sveikatos draudimo įmoką, kuri yra 6 % nuo mokamų dividendų. Tiesa, bendra metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 9% nuo 12 MMA, t. y. 864 Lt (9% x 12 x 800) (išskyrus asmenims, kurie taip pat dirba ir pagal darbo sutartis ar draudžiami valstybės lėšomis).

  • Ar įmokų į pensijų fondų dydžio sumažinimas neprieštarautų Konstitucijai?

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    Kalbama, kad koalicija, formuojanti naująją Vyriausybę, ketina sumažinti įmokų į pensijų fondus dydį. Šiuo metu pensijų įmokos dydis yra 5,5% pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos taip vadinamos „Sodros“ įmokos. Iškyla klausimas, ar tokie planai, jei jie būtų realizuoti, būtų teisėti. Ar tai neprieštarautų Konstitucijoje įtvirtinam teisinės valstybės principui, nuosavybės neliečiamumui bei lygybės įstatymui principui?

     

    Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad keičiant teisės aktus pakeitimais negalima paneigti asmens įgytų teisių ir teisėtų interesų. Asmenys, žinodami, kad pagal įstatymus į jų pensijų fondų asmenines sąskaitas bus pervedamos konkretaus dydžio įmokos, ir pagrįstais tikėdamiesi, kad įmokos nebus sumažintos ar panaikintos, sudarė sutartis ir tapo pensijų fondų dalyviais. Tokiu būdu įgijo teisę į nustatyto dydžio įmokas. Toks asmuo pagrįstai tikėjosi, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama. Taigi asmeniui į jo pensijų fondo asmeninę sąskaitą mokamos įmokos negali būti sumažintos ar išvis panaikintos. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas. Nepažeidžiant teisinės valstybės principo įmokos į pensijų fondus galėtų būti sumažintos tik tiems asmenims, kurie sutartis dėl dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje sudarytų įsigaliojus naujai tvarkai.

  • Akcijų, neturinčių nominalios vertės, įteisinimas

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    Akcijų kainos sparčiai krenta. Kreditai brangsta, bankai riboja kreditavimą. Listinguojamos bendrovės kapitalo galėtų pritraukti iš rinkos, tačiau teisės aktai tokias galimybes riboja. Akcinių bendrovių įstatymas (45 str.) ir ES Antrosios Tarybos direktyva (8 str.) nustato, kad naujai išleidžiamų akcijų kaina turi būti ne mažesnė už jų nominalią vertę. Tai reiškia, kad akcijų kainoms rinkoje esant mažesnėms už nominalą (mažiausias nominalas Lietuvoje 1 Lt), bendrovės negali leisti naujų akcijų emisijų ir pritraukti kapitalo iš rinkos.

  • Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas dėl reorganizavimo

    Aivaras Aleksiejevas nuotrauka

    2008-11-11 Seime priimtas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Aptarsiu kai kuriuos pakeitimus.

     

    Galioja bendra nuostata, kad reorganizuojant bendroves reorganizavimo sąlygas turi įvertinti audito įmonės. Pakeitimo įstatyme numatyta šios nuostatos nauja išimtis – jeigu visi kiekvienos bendrovės balsavimo teisę turintys akcininkai sutinka, jog reorganizavimo sąlygos nebūtų vertinamos audito įmonių.

  • Pajamų, gautų iš pasirinkimo sandorių, apmokestinimas

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    Valstybinė mokesčiu inspekcija (VMI) laikosi pozicijos, kad jei bendrovė suteikia teisę gyventojui, nesusijusiam su ja darbo santykiais, ateityje įsigyti jos akcijų (pasirinkimo sandoris, angl. stock option), o gyventojas vėliau šią teisę parduoda, laikoma, kad gyventojas gavo išvestinės finansinės priemonės pardavimo pajamų, todėl tokios pajamos apmokestinamos taikant 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Tuo tarpu, jeigu darbuotojas, turintis teisę ateityje įsigyti darbdavio bendrovės akcijų (pasirinkimo sandoris), šią teisę parduoda, laikoma, kad darbuotojas gavo su darbo santykiais susijusias pajamas.

  • Akcijų įsigijimo kaina pagal Pelno mokesčio įstatymą mažinant įstatinį kapitalą

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    2008-09-01 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikė apibedrintus paaiškinimus apie tai, kas laikoma turto įsigijimo kaina pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ). Paaiškinime be kitų atvejų taip pat aptariamas atvejis, kai Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka siekiant panaikinti bendrovės balanse įrašytus nuostolius yra mažinamas bendrovės įstatinis kapitalas sumažinant akcijų nominalią vertę. Tokiu atveju laikoma, kad akcijų įsigijimo kaina bendrovės akcininkams nesikeičia. Ji lieka ta pati, kokia buvo iki šių akcijų nominalios vertės sumažinimo.

  • Investuotojų teisės ir apsauga ES

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR) ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (VPK) parengė investuotojo gidą. Gido tikslas - informuoti pradedančiuosius investuotojus apie tai, kokias teises bei apsaugą jiems teikia ES teisės aktai (šiuo atveju Finansinių priemonių rinkų direktyva, dar vadinama MIFID).

  • Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XP-3208

    Aivaras Aleksiejevas nuotrauka

    2008-06-25 parengtas ir Seimui pateiktas Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XP-3208. Pakeitimai susiję su juridiniais asmenimis. Aptarsiu svarbiausius.

     

    Ketinama atsisakyti juridinio asmens registravimo pažymėjimo. Vietoj jo būtų išduodamas juridinių asmenų registro išrašas. Pasikeitus šiame išraše nurodytiems duomenims ar informacijai, būtų išduodamas aktualus registro išrašas. Iš tiesų, dabartinis juridinio asmens registravimo pažymėjimas iš esmės nurodo tik pavadinimą, kodą ir įregistravimo datą, o šios informacijos dažnai nepakanka, todėl vis vien tenka užsakinėti juridinių asmenų registro išrašus. Projekte taip pat siūloma sutrumpinti juridinio asmens įregistravimo terminą nuo 5 iki 3 dienų, taip paspartėtų juridinių asmenų registravimo procesas. Šie pakeitimai įsigaliotų nuo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Puslapiai

Lankstumas

Atsižvelgdami į Kliento poreikius galime pasiūlyti lanksčias sąlygas

Dėmesys

Skirsime Jums ypatingą dėmesį

Kontaktai

AG Invest advokatų profesinė bendrija

 

 adresas: Žalgirio g. 88, 210, Vilnius, Lietuva

Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
(Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir kt.)

 tel. +370 685 31925
 el. p.: info@aginvest.eu

 

 

kodas: 302247995
PVM kodas: LT100004957611

 

a. s. Nr.: LT25 7044 0600 0661 8152
SWIFT kodas: CBVILT2X

Advokatas Aivaras Aleksiejevas
 el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
 tel. +370 685 31924

Advokatas Mindaugas Gedeikis
 el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
 tel. +370 685 31925

Advokatė Lina Urbanavičienė
 el. p.: lina.urbanaviciene@aginvest.eu
 tel. +370 650 34204

 

Advokatas Aivaras Aleksiejevas
 el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
 tel. +370 685 31924

 

Advokatas Mindaugas Gedeikis
 el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
 tel. +370 685 31925

Kaip mus rasti