Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-03-02 dienos nutartyje pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) nustatytą pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimo tvarką.

Teismas, aiškindamas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, nurodė, kad nustatytas reguliavimas reiškia, jog: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per NŽT pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, ŽŪPŽĮĮ nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas.

Teismas šioje byloje padarė išvadą, kad ŽŪPŽĮĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas bei aktualūs teismų praktikos išaiškinimai suponuoja, jog aplinkybės, nurodytos ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. ir suteikiančios pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, privalo egzistuoti NŽT pranešimo apie savininko parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje metu. Kitaip tariant, ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos, kurių pagrindu asmuo laikytinas turinčiu pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, turi galioti dar iki paties parduodamos žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo.

Teismas taip pat priminė, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra taikytina tik parduodant žemės sklypą, bet ne perleidžiant jį kitais pagrindais.

Atitinkamai tuo atveju, kai žemės sklypas yra dovanojamas, nei žemės sklypo bendraturtis, nei naudotojas ar su šiuo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas neturi jokios teisės varžyti žemės sklypo savininko teisės perleisti jo valdomą žemės sklypą kitiems asmenims. Taigi, žemės sklypą perleidus dovanojimo pagrindu ir šią sutartį ginčijant bei prašant perkelti pirkėjo teises ir pareigas, visų pirma turi būti įvertintas šio sandorio teisėtumas.

Jeigu nagrinėjant bylą teismui bus pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, žemės sklypo dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu ir nustačius, kad žemės sklypo savininkas iš tikrųjų siekė parduoti savo valdomą žemės sklypą ar jo dalį, turi būti nustatytos konkrečios tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamą sandorį sudariusios šalys, sąlygos, ir ar pagrįstas ieškovo reikalavimas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, įvertinant, ar nėra pirmesnės eilės ar vienodą pirmumą turinčių kitų asmenų, suinteresuotų žemės sklypo pirkimu.