Sutuoktiniai, turintys bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių vertybinių popierių, ir gavę pajamų iš tokių vertybinių popierių, turėtų atkreipti dėmesį į tokių pajamų deklaravimo apmokestinimo tikslais specifiką. Deklaravus neteisingai, gali grėsti rimtos pasekmės, kaip atsitiko ir vienai sutuoktinių porai, kurios ginčą su Valstybine mokesčių inspekcija 2013-01-07 išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje (Nr. A602-2280/2012).

Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad pajamas, gautas iš sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių (akcijų) pardavimo privalo deklaruoti abu sutuoktiniai lygiomis dalimis. Manome, šią taisyklę galima pritaikyti ir pajamoms, gautoms iš kitų vertybinių popierių – obligacijų, čekių, vekselių ir kt.

Pažymėtina, kad nurodyta taisyklė taikoma tik tuo atveju, jeigu pajamos gautos iš sutuoktinių bendro turto, o ne iš asmeninio. Taigi deklaruojant iš vertybinių popierių gautas pajamas pirmiausia reikia įvertinti, ar vertybiniai popieriai priklausė sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise ar buvo  vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Civilinėje teisėje galioja sutuoktinių turto bendrumo principas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 str.). Turto, kuris pagal įstatymą yra laikomas asmenine nuosavybe, rūšys yra išvardintos Civilinio kodekso 3.89 str. (paveldėtas, dovanotas, iki santuokos įgytas ir kt.). Jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų ar kitokią turto padalijimo sutartį, turto priskyrimas bendrajai ar asmeninei nuosavybei priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų.

Sprendžiant klausimą, kokiomis dalimis pajamos sutuoktiniams turėtų būti paskirstytos, taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d.). Taigi laikoma, kad abu sutuoktiniai iš bendro turto įgijo po lygiai pajamų. Minėtoje byloje, aplinkybė, kad pajamos gautos į vieno sutuoktinio asmeninę sąskaitą, teismo nebuvo įvertinta kaip paneigianti pajamų bendrumą, nes pajamos gautos iš bendrosios nuosavybės turto.

Manome, kad ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota sutuoktinių pajamų apmokestinimo taisyklė turės įtakos ir naujų Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pakeitimų taikymui. Be kitų pakeitimų, nuo 2014 metų sausio 1 d. gautoms tam tikrų rūšių pajamoms (palūkanoms iš indėlių, obligacijų, pajamoms iš vertybinių popierių ir kt.) įvedama 10 000 Lt neapmokestinama riba.

Kadangi deklaruoti pajamas, gautas iš bendro turto, turi abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, tai 10 000 Lt neapmokestinamų pajamų riba turėtų būti taikoma kiekvieno sutuoktinio deklaruojamoms pajamoms atskirai. Pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai, pardavę jiems priklausančias įmonės akcijas, iš akcijų pardavimo gaus 18 000 Lt pajamų (skirtumo tarp akcijų įsigijimo ir pardavimo vertės), kiekvienas sutuoktinis deklaruos po 9 000 Lt apmokestinamų pajamų. Šios pajamos neviršys nustatytos ribos, todėl mokesčiai nebus skaičiuojami. Tuo tarpu jeigu asmuo parduotų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias akcijas ir gautų 18 000 Lt pajamų, jis privalėtų deklaruoti 18 000 Lt pajamų ir pagal naująją taisyklę, 10 000 Lt viršijanti suma būtų apmokestinama. Asmuo privalėtų sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo nustatytą ribą viršijančių 8 000 Lt pajamų.

Taigi sutuoktiniai, gavę pajamų iš bendrąja nuosavybe priklausančių vertybinių popierių, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šias pajamas savo metinėse gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose privalo nurodyti abu sutuoktiniai lygiomis dalimis. Taip pat aktualu tai, kad nuo 2014 metų tam tikroms pajamų rūšims taikoma neapmokestinamųjų pajamų riba gali pasinaudoti abu sutuoktiniai.