Preliminariosioms sutartims netaikomos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios normos

Aivaras Aleksiejevas nuotrauka

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. sausio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016, kuria pateikė reikšmingus išaiškinimus dėl bendrųjų sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančių teisės normų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis) (ne)taikymo preliminariosios sutarties atveju, taip pat sąžiningumo principo šalių ikisutartiniuose santykiuose ir CK 6.165 straipsnio 4, 5 dalių aiškinimo ir taikymo.

 

Ieškovė – būsima pirkėja – sudarė su atsakove – būsima pardavėja – preliminariąsias sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo. Ieškovė sumokėjo atsakovei avansą. Pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos atsakovei atkūrus nuosavybės teises į preliminariosiose sutartyse nurodytus žemės sklypus. Tačiau pagrindinės sutartys nėra sudarytos, atsakovė nuosavybės teisės į beveik visus žemės sklypus nėra įgijusi, o šių žemės sklypų nuosavybė atkurta kitiems asmenims. Ieškovės nuomone, pagrindinių sutarčių nesudarymas be svarbios priežasties laikytinas esminiu preliminariųjų sutarčių pažeidimu, todėl ieškovė prašė teismo nutraukti su atsakove sudarytas preliminariąsias sutartis bei taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės pagal preliminariąsias sutartis jai perduotą avansą. Atsakovė pareiškė ieškovei priešieškinį, prašydama priteisti jai sumokėtą avansą, nes, atsakovės nuomone, ieškovė atsisakė sudaryti pagrindines sutartis.

 

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų sprendimus pakeitė, tačiau ieškinys buvo patenkintas, o buvo pakeistas tik priteisimo pagrindas.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad preliminarioji sutartis (CK 6.165 straipsnis) – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje.

 

CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, , taip pat 6.165 straipsnio 5 dalis, reglamentuojanti preliminariosios sutarties pasibaigimą, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

 

 

Visas nutarties tekstas
Slėpti

 

Civilinė byla Nr. 3K-3-73-687/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00770-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.4; 2.5.8.11.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. sausio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Simniškio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. M. K. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eskom“ ieškinį atsakovei B. M. K. P. dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl netesybų priteisimo, tretieji asmenys restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pirkliai“, V. Š..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl CK 6.217 straipsnio taikymo preliminariosios sutarties atveju, taip pat sąžiningumo principo šalių ikisutartiniuose santykiuose ir CK 6.165 straipsnio 4, 5 dalių aiškinimo ir taikymo.

 

2. Ieškovė prašė teismo nutraukti su atsakove 2005 m. gegužės 19 d. sudarytas preliminariąsias sutartis Nr. 2005/05/19/01 ir Nr. 2005/05/19/02 bei taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės pagal preliminariąsias sutartis jai perduotą 347 910 Lt (100 761,70 Eur) avansą, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė taip pat prašė teismo, nusprendus, kad nėra pagrindo nutraukti preliminariųjų sutarčių, pripažinti jose šalių aptartas pirkimo–pardavimo sutartis sudarytomis.

 

3. Ieškovė nurodė, kad ketino įrengti golfo laukus Palangoje, todėl turėjo įsigyti didesnį žemės plotą vienoje vietoje, nupirkdama žemės sklypus iš sklypų savininkų. Ji tikėjosi, kad žemės sklypai iš atsakovės bus nupirkti per vienerius metus nuo 2004 m. liepos 26 d., kai tarp ieškovės ir trečiojo asmens RUAB „Baltijos pirkliai“ buvo sudaryta pavedimo sutartis dėl ieškovei reikalingų sklypų įsigijimo. RUAB „Baltijos pirkliai“, vykdydama pavedimo sutartį, sudarė preliminariąsias sutartis su atsakove dėl 10 sklypų, esančių 8,94 ha ploto žemės sklype Palangoje, grąžintinų žemių buvusiems savininkams plane pažymėtame kaip posesija Nr. 299, pardavimo ieškovei. Atsakovė ieškovei patvirtino, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į ankstesnio sklypų savininko J. F. žemę. Ieškovė sumokėjo atsakovei sutartą sklypų kainą – 347 910 Lt (100 761,70 Eur). Pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos atsakovei įgijus nuosavybės teisę į preliminariosiose sutartyse nurodytus sklypus. Ieškovės nuomone, pagrindinių sutarčių nesudarymas be svarbios priežasties laikytinas esminiu preliminariųjų sutarčių pažeidimu, todėl preliminariosios sutartys nutrauktinos. Teismas galėtų pripažinti pirkimo–pardavimo sutartis sudarytomis, jeigu pasitvirtintų aplinkybės dėl ginčo sklypų įregistravimo atsakovės nuosavybės teise.

 

4. Atsakovė pareiškė ieškovei priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės atsakovei sumokėtą 347 910 Lt (100 761,70 Eur) avansą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

 

5. Atsakovė nurodė, kad 2008 m. trečiasis asmuo V. Š. pranešė jai, jog ieškovė atsisako įsigyti ginčo sklypus. Atsakovės nuomone, ieškovė vienašališkai nutraukė preliminariąsias sutartis, nes verslo planas įrengti golfo laukus Palangoje nebuvo įgyvendintas dėl priežasčių, kurios priklauso nuo ieškovės valios. Preliminariosiose sutartyse yra įtvirtinta nuostata, kad, ieškovei atsisakius sudaryti pagrindines sutartis, jos sumokėtos avansinės įmokos negrąžinamos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – nutraukė preliminariąsias sutartis, taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš atsakovės 347 910 Lt (100 761,70 Eur) sumokėtą avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės priešieškinį atmetė.

 

7. Teismas nustatė, kad atsakovė nėra įregistravusi nuosavybės teisių į ginčo sklypus, nuosavybės teisių atkūrimo procesas į ginčo sklypus neužbaigtas. Taigi atsakovė nėra įgijusi nuosavybės teisių į ginčo sklypus ir ieškovė negali būti pripažįstama ginčo sklypų savininke, nors ir sumokėjo sklypų kainą. Parduodamo daikto savininkas privalo turėti nuosavybės teisę į parduodamą daiktą (CK 6. 307 straipsnis), todėl negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas ginčo sklypų pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti sudarytomis (CPK 178 straipsnis).

 

8. Ieškovė ginčo sklypų kainą avansinėmis įmokomis sumokėjo 2005 m. Tai patvirtina ieškovės ketinimą kuo greičiau įgyti nuosavybės teisę į ginčo sklypus.

 

9. Pagal preliminariųjų sutarčių nuostatas atsakovė ieškovei patvirtino, kad yra teisėta pretendentė į J. F. priklausiusią žemę, buvusią Palangoje, posesijoje Nr. 299. Tačiau teisėta pretendentė į šią žemę yra K. C., o atsakovė – jos turto paveldėtoja. K. C. dar neatkurtos nuosavybės teisės į 1,2247 ha iš J. F. valdytos 4,6 ha žemės. Taigi atsakovės turtinių teisių apimtis priklauso nuo to, ar nuosavybės teisės bus atkurtos K. C. ir kokią turto dalį kartu su kitais K. C. turto paveldėtojais turės teisę įgyti atsakovė. Kadangi atsakovė nuosavybės teisių į ginčo sklypus neįgyja nuo 2005 m., tai teismas sutiko, kad ieškovė iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Atsakovė, nebūdama pretendentė į J. F. žemę, galėjo numatyti tokį rezultatą. Esminis preliminariųjų sutarčių pažeidimas įrodytas (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

 

10. Teismas atsižvelgė į tai, kad, K. C. atkūrus nuosavybės teises į dalį J. F. valdytos žemės, atsakovė nuosavybės teisių į preliminariosiose sutartyse nurodytus sklypus neįgijo, preliminariosiose sutartyse nurodytus žemės sklypus įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise tretieji asmenys. Tai patvirtina, kad preliminariosios sutartys iš dalies nebus įvykdytos ir ateityje. Į du ginčo sklypus K. C. atkurtos nuosavybės teisės, tačiau įpėdinių turtinės teisės į šį turtą neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Sutarčių neįvykdymas ilgą laikotarpį ieškovei duoda pagrindą nesitikėti, kad preliminariosios sutartys bus įvykdytos ateityje, ir tai taip pat patvirtina esminį preliminariųjų sutarčių pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 4 punktas).

 

11. Ieškovė 2008 m. lapkričio mėnesio pranešimais siūlė trečiajam asmeniui UAB „Baltijos pirkliai“ ir atsakovei nutraukti preliminariąsias sutartis dėl to, kad pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos per protingą laikotarpį ir ieškovei nebuvo žinoma apie konkrečius pagrindinių sutarčių sudarymo terminus. Ieškovė vienašališkai nenutraukė preliminariųjų sutarčių, neatsisakė sudaryti pagrindinių sutarčių dėl vykdomo verslo. Be to, ieškovė vienu iš reikalavimų prašė teismo patvirtinti pagrindinių sutarčių sudarymą, jeigu tokios sąlygos būtų nustatytos. Taigi neįrodyta, kad preliminariosios sutartys neįvykdytos dėl ieškovės kaltės, ir nėra pagrindo taikyti jai sutartinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

 

12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

 

13. Kolegija nurodė, kad 2005 m. gegužės 19 d. UAB „Baltijos pirkliai“, vykdydama pavedimo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, ieškovės vardu pasirašė su atsakove preliminariąją sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti 8 žemės sklypus (bendras plotas – 27 423 kv. m) iš Palangos miesto grąžintinų žemių buvusiems savininkams plane esančio sklypo, pažymėto kaip posesija Nr. 299. Preliminariosios sutarties 1 punkte nurodyta, kad žemės sklypas Nr. 299 nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausė J. F., o atsakovė yra teisėta pretendentė į šį 8,94 ha ploto žemės sklypą. Preliminariosios sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigoja pasirašyti per 60 dienų, kai žemės sklypas natūra bus grąžintas atsakovei ir jos vardu įregistruotas kadastre, o 6 punkte šalys susitarė, kad jeigu sutartis nevykdoma dėl avansinį mokėjimą padariusios šalies, tai sumokėta pinigų suma lieka antrajai šaliai. 2005 m. gegužės 19 d. UAB „Eskom“, atstovaujama UAB „Baltijos pirkliai“, pasirašė dar vieną preliminariąją sutartį su atsakove. Šia preliminariąja sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti dar 2 sklypus (bendras plotas – 3684 kv. m), esančius posesijoje Nr. 299. Ieškovė sumokėjo atsakovei 347 910 Lt (100 761,70 Eur).

 

14. 2008 m. lapkričio 12 d. pranešimu UAB „Baltijos pirkliai“ ir 2008 m. lapkričio 21 d. reikalavimu Nr. 08/090 atsakovei ieškovė neteigia, kad nebesuinteresuota golfo lauko statybos projektu, kuriam įgyvendinti buvo superkami sklypai, neatsisako vykdyti preliminariųjų sutarčių, informuoja, kad sutartys turi būti nutrauktos, o avansas grąžintas dėl atsakovės kaltės – įsipareigojimų nevykdymo.

 

15. Ieškovė 2009 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą CK 6.165 straipsnio 3 dalies pagrindu pasibaigus preliminariosioms sutartims, prašė priteisti iš atsakovės jai sumokėtą avansą. Tačiau tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendime, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 9 d. nutartyje nekonstatavo preliminariųjų sutarčių pasibaigimo, nurodė, kad įsipareigojimus šalys dar gali įvykdyti ir ieškovė gali reikalauti užbaigti sandorį bei įforminti ginčo sklypų įsigijimą.

 

16. Atsakovės motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį sklypų, nurodytų preliminariosiose sutartyse, t. y. preliminariojoje sutartyje Nr. 2005/05/19/02 nurodytą sklypą Nr. 57 (1849 kv. m) ir preliminariojoje sutartyje Nr. 2005/05/19/01 nurodytą komercinį sklypą (2072 kv. m), tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu abu šie sklypai vis dar buvo įregistruoti K. C., o ne atsakovės vardu, nors teisės atsakovės mirusiai motinai buvo atkurtos dar 2009 m. (atsakovė nepaaiškino šios aplinkybės). Atsakovė įregistravo nuosavybės teises į jos motinai atkurtus, bet preliminariosiose sutartyse nenurodytus sklypus. Taigi atsakovė negali sklypų nuosavybės teisės perduoti ieškovei, t. y. vengia preliminariosiose sutartyse prisiimtų įsipareigojimų parduoti ieškovei sklypus vykdymo, o ieškovė, sumokėjusi visą kainą, beveik 10 metų iš sutarčių negauna to, ko tikėjosi, – žemės sklypų (CK 6.217 straipsnis). Atsakovė vengia pateikti išsamią ir aiškią informaciją apie savo nuosavybės teisių įgijimo procesą ir jo užtrukimo priežastis. Kolegijos vertinimu, atsakovė suvokė, kad preliminariosios sutartys 2008 m. ieškovės nebuvo nutrauktos, nesąžiningai vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Aplinkybė, kad ieškovė atsisakė golfo laukų statybos projekto, savaime nereiškia atsisakymo vykdyti preliminariąsias sutartis ir atsakovės teisės pasilikti avansą, nes ieškovė laisva spręsti, kokioms reikmėms panaudoti įgytus sklypus.

 

17. Atsakovė, įrodinėdama ieškovės nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose, neteisingai interpretuoja įvykius, nes teigdama, kad ieškovė atsisakė vykdyti sutartį ir atsakovei pagal preliminariųjų sutarčių 6 punktą turėtų būti priteistas visas avansas, iškraipo 2008 m. raštų turinį, kuriuose nurodyta, jog sutartis norima nutraukti dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, t. y. ne dėl ieškovės kaltės. Atsakovei neįrodžius ieškovės nesąžiningų veiksmų ikisutartiniuose santykiuose, šiai negali būti taikoma sutartinė atsakomybė.

 

18. Ieškovė neturi pagrindo tikėtis, kad sutartys bus ar gali būti tinkamai įvykdytos ateityje, nes nuosavybės teisės visa apimtimi į dalį preliminariosiose sutartyse nurodytų žemės sklypų atkurtos tretiesiems asmenims, išskyrus (duomenys neskelbtini) esantį sklypą (9062 kv. m), priklausiusį M. F., kurios turtą paveldėjo atsakovės sūnus I. P. (I. P.), sudaręs su atsakove paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Būtent į šį vienintelį sklypą atsakovė ir įregistravo nuosavybės teises pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

19. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir byloje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

19.1. Preliminariosios sutarties 3 punktu šalys nustatė, kad pagrindines žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis šalys pasirašys per 5–60 kalendorinių dienų, kai žemės sklypai natūra bus grąžinti atsakovei ir jos vardu įregistruoti kadastre. Taigi šalys laisva valia nustatė tokį terminą (CK 1.117 straipsnio 2 dalis, 6.35, 6.156 straipsniai), nes nebuvo įmanoma nustatyti tikslaus termino, tačiau buvo tiksliai žinoma, kad atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės. Šalys CK 6.33 straipsnio prasme preliminariosiose sutartyse įtvirtino terminuotą prievolę su atidedamąja sąlyga. Šalių ginčas dėl preliminariųjų sutarčių terminų įvykdymo, sutarčių galiojimo jau išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje byloje. Taigi kasacine tvarka skundžiamų sprendimų motyvai dėl užsitęsusio sutarčių vykdymo neatitinka įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-1305/2012, kuris buvo paliktas galioti nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, išvadų ir nustatytų prejudicinių faktų, būtent – pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarčių neįvykdymas ilgą laiko tarpą ieškovei duoda pagrindą nesitikėti, jog preliminariosios sutartys bus įvykdytos ateityje, ir tai taip pat patvirtina esminį preliminariųjų sutarčių pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 4 punktas). Su kasaciniu skundu teikiami Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nuosavybė atkurta į penkis iš dešimties ginčo sklypų ir šis procesas tęsiasi. Sutarčių privalomumo šalims, stabilumo principai lemia sutarties šalių pareigą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau ieškovė, pasikeitus ekonominei situacijai, atsisakė savo verslo projekto ir visą riziką siekia perkelti atsakovei. Užsitęsęs nuosavybės teisių atkūrimo procesas ne dėl atsakovės kaltės negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, o ieškovei – pagrindu teigti, kad preliminariosios sutartys nebus įvykdytos ateityje.

 

19.2. Ikisutartinio dokumento pasirašymas yra rimto ketinimo sudaryti sutartį įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, būdama verslininkė, turėdama sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, sudarymo praktikos, rengusi preliminariąsias sutartis, derybų metu galimai dėl įvykusių pasikeitimų šalies ekonomikoje prarado norą užbaigti žemės pirkimo sandorius ir siekia atsiimti sumokėtus pinigus. Teismai privalėjo vertinti šalių sąžiningumą, siekiant įgyvendinti sutartines prievoles. Atsakovė pažymi, kad pagal ieškovės iniciatyva parengtas sutartis jai atstovavo UAB „Baltijos pirkliai“, o atsakovei – UAB „Baltijos pirkliai“ direktorius V. Š., t. y. iš esmės tas pats asmuo. Ieškovė per tarpininką galėjo daryti įtaką nuosavybės teisių atkūrimo procesui ir, nusprendusi nebevykdyti sutarties, galėjo lemti aplinkybes, kuriomis ir remiasi ieškinyje, t. y. kad negauna ir negaus to, ko tikėjosi. Toks ieškovės elgesys ikisutartinių santykių metu negali būti laikomas sąžiningu.

 

19.3. Teismai nevertino reikšmingų bylai aplinkybių, tai laikytina esminiu proceso teisės normų pažeidimu, lėmusiu neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ieškovė sumokėjo visą kainą siekdama kuo greičiau įsigyti žemės sklypus, vykdydama preliminariosiose sutartyse nustatytus įsipareigojimus, taip prisiimdama visą riziką dėl galimų pokyčių šalies ekonomikoje ir nuosavybės teisių atkūrimo procese. Ieškovė, sumokėjusi visą kainą, labai greitai pareikalavo grąžinti pinigus ir nutraukti sutartis. Tai, kad ieškovė nebeketina pirkti sklypų, rodo nuoseklus jos elgesys (ieškovė neatvyko pas notarą sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties dėl sklypų, į kuriuos jau atkurtos nuosavybės teisės, nemokėjo pagal sutartį už atsakovės turėtas išlaidas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu). Be to, preliminariųjų sutarčių 6 punkte nustatyta sumokėtų pinigų paskirtis – užtikrinti sutarties vykdymą ir atlyginti nuostolius, kai sutartis nevykdoma. Taigi, teismas privalėjo ištirti ir nustatyti, ar nėra aplinkybių, dėl kurių turi būti taikomos šios sutarties nuostatos. Teismai taip pat nenustatė, ar buvo žinoma apie objektyvias galimybes atkurti nuosavybės teises, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti galimybėmis atkurti nuosavybės teises. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos.

 

20. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš atsakovės kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

 

20.1. Teismų išvados, kad preliminariosios sutartys nebus vykdomos, buvo padarytos ne vien tik atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo proceso trukmę. Atsakovė neturi realių galimybių atkurti nuosavybės teisių į preliminariosiose sutartyse nurodytus žemės sklypus, nes ji nėra tikroji pretendentė atkurti nuosavybės teises į J. F. valdytą žemę. Atsakovė elgiasi nesąžiningai vengdama įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į žemės sklypus, į kuriuos jai nuosavybės teisės buvo atkurtos. Be to, preliminariosiose sutartyse nurodytus žemės sklypus bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo tretieji asmenys. Byloje nepateikta nė vieno įrodymo, kad atsakovei pavyks atkurti nuosavybės teises.

 

20.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, bylos Nr. 2A-1305/2012, nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje, nes nurodytoje byloje preliminariųjų sutarčių pažeidimas nebuvo įrodinėjamas. Šioje byloje ieškinys pareikštas kitu – CK 6.217 straipsnio – pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo nustatyta aplinkybė, kad šalys preliminariosios sutarties 3 punkte buvo susitarusios dėl termino, neeliminuoja galimybės jas pažeisti ir nepatvirtina, kad atsakovė jų nepažeidė.

 

20.3. Preliminariųjų sutarčių šalis yra atsakovė, kuri įsipareigojo parduoti jose nurodytus žemės sklypus, todėl jai teko pareiga ir atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, ir jas įregistruoti savo vardu Nekilnojamojo turto registre bei sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovei tenka ir atsakomybė kitai šaliai dėl šių pareigų nevykdymo, nors ji buvo davusi įgaliojimą V. Š. padėti jai tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. V. Š. yra atsakovės įgaliotas atstovas, todėl būtent ji turi teisę jį kontroliuoti. Be to, kasacinio skundo argumentai dėl atstovavimo nebuvo pateikti žemesnės instancijos teismuose. Ieškovė visuomet turėjo rimtą ketinimą sudaryti pagrindines žemės sklypų sutartis, tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Būtent atsakovė ikisutartiniuose santykiuose nuolat elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad nuosavybės teisių į preliminariosiose sutartyse nurodytus žemės sklypus nėra atkūrusi, tačiau šį faktą slėpė ir klaidino ieškovę, prašydama atvykti pas notarą sudaryti sutarčių. Atsakovė ilgą laiką nutylėjo faktą, kad nuosavybės teises į žemės sklypus jau yra atkūrę kiti asmenys. Toks elgesys nesiderina su CK 6.200 straipsnyje įtvirtintu reikalavimu sutartį vykdyti sąžiningai, bendradarbiaujant ir kooperuojantis su kita šalimi. Ieškovės teigimu, golfo laukų projekto atsisakymas buvo ne priežastis, o pasekmė to, kad labai ilgą laiką nesudaromos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš ieškinio reikalavimų buvo pripažinti pagrindinių žemės sklypų pardavimo sutarčių sudarymą, jeigu paaiškėtų, kad atsakovė yra atkūrusi nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus.

 

20.4. Atsakovė iš esmės pažeidė preliminariąsias sutartis, todėl teismas pagrįstai šias sutartis nutraukė. Ieškovė iki pat šiol nėra gavusi to, ko pagrįstai tikėjosi pagal preliminariąsias sutartis, nors nuo sutarčių pasirašymo jau praėjo daugiau kaip 10 metų ir ji avansu yra sumokėjusi visą sklypų kainą. Ieškovė, būdamas verslininkė, objektyviai negali laukti žemės sklypų neapibrėžtą terminą, juolab ir toliau leisti atsakovei neatlygintinai naudotis jos pinigais. Atsakovei vengiant sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovė kasdien patiria nuostolių. Teisėti ieškovės lūkesčiai yra pažeisti. Griežtas preliminariųjų sutarčių sąlygų laikymasis ieškovei turėjo esminę reikšmę. Žinodama, kad atsakovė tiek ilgai neperleis nuosavybės teisių į žemės sklypus, ieškovė niekuomet nebūtų mokėjusi tokios avanso sumos.

 

20.5. Ieškovės nuomone, preliminariosios sutartys nebebus įvykdytos ir ateityje. Iki ieškinio pareiškimo nuosavybės teisės K. C. buvo atkurtos tik į du preliminariosiose sutartyse nurodytus sklypus, t. y. (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės į juos įregistruotos tik 2015 m. birželio 8 d., vengiant vykdyti preliminariąsias sutartis. Toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas ir nesuderinamas su ikisutartiniuose santykiuose galiojančiu sąžiningo elgesio ir dalykinės praktikos principu (CK 6.158 straipsnis, 6.163 straipsnio 1 dalis). Po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė įregistravo nuosavybės teises į dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo procesas realiai nevyksta, t. y. atsakovei tebėra atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią 9062/49626 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir šis sklypas priklauso ir kitiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nuosavybės teises atsakovė yra įgijusi tik į du preliminariosiose sutartyse nurodytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Į kitus du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovė nuosavybės teises įgijo tik dalinai, t. y. neturi galimybės perleisti visų šių sklypų. Į likusius 6 preliminariosiose sutartyse nurodytus sklypus nuosavybės teisės buvo atkurtos visai kitiems asmenims. Šie sklypai nuosavybės teise registruoti kitų asmenų vardu, todėl nuosavybės teisių į šiuos žemės sklypus atsakovė jau nebeatkurs ir jų ieškovei nebeperleis. Taigi atsakovė neturi galimybės įvykdyti preliminariųjų sutarčių.

 

20.6. 2008 m. lapkričio 12 d. pranešimą ir 2008 m. lapkričio 21 d. reikalavimą Nr. 08/090 ieškovė siuntė manydama, kad preliminariosios sutartys galiojo vienerius metus ir jau yra pasibaigusios, tačiau kitoje byloje teismui nusprendus priešingai kiekvienam bonus pater familias asmeniui turėtų būti suprantama, kad raštuose nurodytos teisinės pasekmės neatsirado. Atsakovė nesutiko vykti pas notarą sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių, nes nuosavybės teisių į žemės sklypus nebuvo atkūrusi.

 

20.7. Teismai tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Ieškovė vykdyti sutarčių nebuvo atsisakiusi, todėl preliminarių sutarčių nėra pažeidusi, taigi nėra pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl CK 6.217 straipsnio taikymo preliminariosios sutarties atveju

 

21. Kasatorė, nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais, nurodo, kad teismai CK 6.217 straipsnio pagrindu nepagrįstai konstatavo, jog ji iš esmės pažeidė šalių sudarytas preliminariąsias sutartis, nurodo, kad būtent ieškovė pažeidė preliminariąsias sutartis, nes nebeketina įsigyti žemės sklypų, t. y. nesudaro pagrindinių sutarčių.

 

22. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. O. v. L. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

 

23. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Albonita“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. O. v. L. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

 

24. Kadangi preliminariajai sutarčiai netaikytinos CK 6.217 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, o preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. O. v. L. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

 

25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą nutraukti su atsakove 2005 m. gegužės 19 d. sudarytas preliminariąsias sutartis Nr. 2005/05/19/01 ir Nr. 2005/05/19/02 bei taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės pagal preliminariąsias sutartis jai perduotą 347 910 Lt (100 761,70 Eur) avansą, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Savo reikalavimą ieškovė grindė CK 6.217 straipsniu, t. y. dėl esminio sutarties pažeidimo – pagrindinių sutarčių nesudarymo be svarbios priežasties. Teismai, konstatavę, kad atsakovė iš esmės pažeidė preliminariąsias sutartis, šį ieškovės reikalavimą tenkino, o atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovei sumokėtą 347 910 Lt (100 761,70 Eur) avansą (kaip jos patirtus nuostolius ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariųjų sutarčių 6 punktą) atmetė. Teismai konstatavo, kad būtent atsakovė nepagrįstai vengia sudaryti pagrindines sutartis su ieškove, taip iš esmės pažeisdama preliminariąsias sutartis.

 

26. Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika (23, 24 punktai), nurodo, kad teismai nepragrįstai šioje byloje preliminariajai sutarčiai taikė CK 6.217 straipsnį, kuris, minėta, nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių, ir CK 6.217 straipsnio pagrindu nutraukė šalių preliminariąsias sutartis. Nors ieškinys šioje byloje buvo reiškiamas CK 6.217 straipsnio pagrindu, tačiau teismai turėjo pritaikyti teisės normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telegausa“ v. UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ v. I. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-532-313/2015; kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju CK 6.217 straipsnio nuostatos netaikytinos, tai teismai turėjo spręsti tarp šalių kilusį ginčą jų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu.

 

27. Byloje nustačius, kad preliminarioji sutartis pažeista, taikytina CK 6.165 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti preliminariosios sutarties pažeidimo teisinius santykius, taip pat 6.165 straipsnio 5 dalis, reglamentuojanti preliminariosios sutarties pasibaigimą. Šis teisės klausimas aktualus sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl teisėjų kolegija dėl jo pasisako.

 

Dėl sąžiningumo principo šalių ikisutartiniuose santykiuose ir CK CK 6.165 straipsnio 4, 5 dalių taikymo

 

28. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų (1994) 2.1.15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis, kuri veda derybas ar jas nutraukia nesąžiningai, atsako už kitos šalies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010).

 

29. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

 

30. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo ieškovės nesąžiningumą – vengimą sudaryti pagrindines žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, prašydama pripažinti ieškovės sumokėtą avansą už žemės sklypus atsakovės patirtais nuostoliais, o ieškovė, priešingai, įrodinėjo atsakovės nesąžiningus veiksmus nesudarant pagrindinių sutarčių, prašė priteisti iš atsakovės šiai sumokėtus pinigus už žemės sklypus.

 

31. Teisėjų kolegija, remdamasi bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis yra saistoma pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose su atsakove. Ieškovė visą ginčo sklypų kainą avansinėmis įmokomis sumokėjo 2005 m. Tai patvirtina jos ketinimą įgyti nuosavybės teisę į ginčo sklypus. 2008 m. lapkričio mėnesio pranešimais ieškovė siūlė trečiajam asmeniui UAB „Baltijos pirkliai“ ir atsakovei nutraukti preliminariąsias sutartis dėl to, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos per protingą laikotarpį ir ieškovei nebuvo žinomi konkretūs jų sudarymo terminai. 2009 m. balandžio 23 d. ieškovė kreipėsi į teismą CK 6.165 straipsnio 3 dalies pagrindu, jos manymu, pasibaigus preliminariosioms sutartims, prašė priteisti iš atsakovės šiai sumokėtą avansą. Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1379-125/2009 (kasacine tvarka peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas; kasacinės bylos Nr. 3K-3-474/2012) nagrinėję teismai nekonstatavo preliminariųjų sutarčių pasibaigimo nurodytu pagrindu (pasibaigus terminui sudaryti pagrindines sutartis). Taigi ieškovė vienašališkai nenutraukė preliminariųjų sutarčių, taip pat neatsisakė sudaryti pagrindinių sutarčių dėl vykdomo verslo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė atsisakė golfo laukų statybos projekto, savaime nereiškia atsisakymo vykdyti preliminariąsias sutartis, nes ieškovė laisva spręsti, kokioms reikmėms panaudoti įgytus žemės sklypus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip pareikšto reikalavimo nutraukti preliminariąsias sutartis alternatyvą prašė teismo patvirtinti pagrindinių sutarčių sudarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, kad preliminariosios sutartys neįvykdytos dėl ieškovės kaltės, todėl nėra pagrindo taikyti jai sutartinę atsakomybę – preliminariųjų sutarčių 6 punkto pagrindu pripažinti, kad atsakovė turi teisę pasilikti ieškovės jai sumokėtus pinigus (avansinius mokėjimus) už žemės sklypus (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).

 

32. Dėl atsakovės įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis vykdymo teisėjų kolegija nurodo, kad nors preliminariosiose sutartyse yra nustatyta, jog atsakovė yra teisėta pretendentė į ginčo žemę, tačiau pagal teismų šioje byloje nustatytas aplinkybes faktiškai teisėta pretendentė į šią žemę yra ne atsakovė, o K. C.; atsakovė yra K. C. turto paveldėtoja, ir tik dalies preliminariosiose sutartyse nurodytų sklypų. Teismai nustatė, kad K. C. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį sklypų, nurodytų preliminariosiose sutartyse, t. y. preliminariojoje sutartyje Nr. 2005/05/19/02 nurodytą sklypą Nr. 57 (1849 kv. m) ir preliminariojoje sutartyje Nr. 2005/05/19/01 nurodytą 2072 kv. m komercinį sklypą. Atsakovei iš dešimties preliminariosiose sutartyse nurodytų žemės sklypų nuosavybės teise priklauso nurodyti du žemės sklypai (sklypas Nr. 57 (1849 kv. m) ir 2072 kv. m komercinis sklypas), dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš M. P. įsigytas žemės sklypas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kitų preliminariosiose sutartyse nurodytų žemės sklypų nuosavybės teisės priklauso tretiesiems asmenims.

 

33. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad būtent atsakovė nesudaro pagrindinių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, nes realiai neturėdama nuosavybės teisės į dalį preliminariosiose sutartyse nurodytų žemės sklypų (jie nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims), negali jų perleisti ieškovei. Taigi teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad dalies žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys nebus sudarytos dėl to, kad atsakovė neturi nuosavybės teisių į tuos žemės sklypus.

 

34. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Eskom“ v. B. M. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2012, konstatavo, kad pagrįstas apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktas, jog šalys preliminariosiomis sutartimis susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnio 2 dalis, CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šalys preliminariųjų sutarčių 3 punktais įsipareigojo pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyti per 60 kalendorinių dienų po to, kai žemės sklypai natūra atsakovei bus grąžinti (pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą) ir sklypai bus įregistruoti jos vardu kadastre. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės į didesnę dalį žemės sklypų K. C. nebus atkurtos ir atsakovė, kaip K. C. turto paveldėtoja, šių žemės sklypų neįgis, nes jie priklauso nuosavybės teise tretiesiems asmenims, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pagrindas konstatuoti prievolės sudaryti pagrindines sutartis dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo pasibaigimą (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

 

35. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Obelynė“ v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-534/2011; kt.). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad ne ieškovė, o atsakovė nesudaro pagrindinių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė turi grąžinti iš ieškovės gautą 347 910 Lt (100 761,70 Eur) avansą.

 

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinių santykių kvalifikavimą, sprendžia pakeisti teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis tenkinti ieškinio reikalavimai, nurodant, kad ieškovei priteistina iš atsakovės 100 761,70 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (keičiant šios sumos priteisimo pagrindą) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.237 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 24,52 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas iš esmės nėra tenkinamas, tai nurodytos išlaidos priteistinos iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

 

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. liepos 28 d. nutartimi kasatorei buvo atidėtas 2016 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasaciniame teisme. Dėl šios priežasties iš kasatorės priteistina jos nesumokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

39. Ieškovė prašo priteisti iš kasatorės 2365,55 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Teisėjų kolegija sprendžia tenkinti dalį šio prašymo ir priteisti ieškovei 1249,67 Eur šių išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punktas).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarties dalis, kuriomis tenkinti ieškovės UAB „Eskom“ ieškinio reikalavimai, pakeisti.

Šią Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti, kad ieškovės UAB „Eskom“ ir atsakovės B. M. K. P. prievolė pagal 2005 m. gegužės 19 d. preliminariąsias sutartis Nr. 2005/05/19/01 ir Nr. 2005/05/19/02 sudaryti pagrindines žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis yra pasibaigusi.

Priteisti ieškovei UAB „Eskom“ (j. a. k. 125996247) iš atsakovės B. M. K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 761,70 Eur (vieną šimtą tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt vieną Eur 70 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal 100 761,70 Eur (vieno šimto tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt vieno Eur 70 ct) sumą, nuo bylos iškėlimo 2013 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei UAB „Eskom“ (j. a. k. 125996247) iš kasatorės B. M. K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1249,67 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt devynis Eur 67 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Priteisti iš kasatorės B. M. K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 Eur (du tūkstančius šešiolika Eur) žyminio mokesčio dalį ir 24,52 Eur (dvidešimt keturis Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai

Janina Januškienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas

 

ASMENINIS ADVOKATAS

Asmeninis turto, verslo ir investicijų advokatas

Lankstumas

Atsižvelgdami į Kliento poreikius galime pasiūlyti lanksčias sąlygas

98 %

Laimėjome 98 proc. bylų teismuose

Dėmesys

Skirsime Jums ypatingą dėmesį

Kontaktai

AG Invest advokatų profesinė bendrija

 

 adresas: Žalgirio g. 88, 605, Vilnius, Lietuva

Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
(Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir kt.)

 tel. +370 650 34204
 el. p.: info@aginvest.eu

 

 

kodas: 302247995
PVM kodas: LT100004957611

 

Priimame atsiskaitymus Bitcoin'ais, Ethereum ir kita kriptovaliuta

a. s. Nr.: LT25 7044 0600 0661 8152
SWIFT kodas: CBVILT2X

 

Advokatas Aivaras Aleksiejevas
 el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
 tel. +370 685 31924

Advokatas Mindaugas Gedeikis
 el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
 tel. +370 685 31925

Advokatė Lina Urbanavičienė
 el. p.: lina.urbanaviciene@aginvest.eu
 tel. +370 650 34204

Kaip mus rasti