Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2020-09-24 dienos nutartyje, nagrinėdamas ūkininko ginčą su žemės ūkio produkcijos supirkėju, pasisakė dėl sausros, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui.
Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt
Viešojoje erdvėje dažnai girdime, kad koks nors valstybės ar savivaldybės įmonės arba valstybei ar savivaldybei priklausančios viešosios įstaigos, uždarosios akcinės ar akcinės bendrovės vadovas (direktorius) padarė šiai įmonei žalos, švaistė įmonės pinigus, pirko ar nuomojosi nereikalingus brangius automobilius, sudarė sandorius su savo vaikų įmonėmis, kūrė fiktyvias darbo vietas, skyrė nepagrįstas premijas ir t. t.
Neseniai UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ Vilniaus ir kitų miestų daugiabučių namų gyventojams išsiuntinėjo sąskaitas už šilumą, suvartotą nuo 2010 m. gegužės iki 2015 m. birželio mėnesio ir viršijančią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui, kitaip tariant, gyvatukui. UAB „Vilniaus energija“ pranešime gyventojams teigia, kad sprendimas šiuos šilumos kiekius priskirti apmokėti vartotojams buvo priimtas po to, kai vienoje iš UAB „Vilniaus energija“ inicijuotų bylų (civilinės bylos Nr. 2A-2764-450/2014 Vilniaus apygardos teisme) buvo priimtas teismo išaiškinimas, jog šiuos viršnorminius šilumos kiekius turi apmokėti namo bendraturčiai (butų savininkai). Kadangi vartotojams kyla daug klausimų dėl tokių šilumos tiekėjo reikalavimų pagrįstumo, verta išsamiau paanalizuoti teismo pateiktus išaiškinimus minėtoje byloje ir vartotojų teises gauti nuostolių atlyginimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. sausio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016, kuria pateikė reikšmingus išaiškinimus dėl bendrųjų sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančių teisės normų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis) (ne)taikymo preliminariosios sutarties atveju, taip pat sąžiningumo principo šalių ikisutartiniuose santykiuose ir CK 6.165 straipsnio 4, 5 dalių aiškinimo ir taikymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015, kuria pateikė reikšmingus išaiškinimus dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos prievolės įvykdymą užtikrinančio laiduotojo atsakomybės apimties ir palūkanų, kurios būtų buvusios sumokėtos tinkamai įvykdžius lizingo sutartį, priteisimo galimybės lizingo gavėjui iškėlus bankroto bylą.
AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatai atstovavo ieškovui du kartus Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtoje ir sėkmingai pasibaigusioje byloje dėl žalos iš buvusių bendrovės vadovų priteisimo.
Gyventojo pajamų mokesčiu (GPM) yra apmokestinamos gyventojo pajamos (GPM įstatymo 5 str. 1 d.). Šį mokestį mokame beveik nuo visų gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, turto nuomos ir kt.). Jeigu gyventojui yra padaroma žalos ir ta žala jam atlyginama, šis atlyginimas taip pat yra gyventojo gautos pajamos. Todėl kyla klausimas, ar pajamos, gautos kaip žalos atlyginimas, yra apmokestinamos? Ar neteks žalą patyrusiam asmeniui dar susimokėti mokesčius nuo gautos sumos?
AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatai atstovavo Klientui sėkmingai pasibaigusioje byloje dėl vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
1. Klientas reiškė ieškinį buvusiam vadovui dėl šiam būnant vadovu atliktais neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas pasididino atlyginimą sau ir be pakankamo pagrindo padidino atlyginimą direktoriaus pavaduotojui ir finansininkui, mokėjo savo gyvybės draudimo įmokas ir atliko kitus neteisėtus veiksmus.
Byla, kurioje sėkmingai atstovavo AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatai, įtraukta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 metų sausio mėnesio teismo praktikos apžvalgą.
2017 metais gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos (pildomametinės pajamų deklaracijos GPM308 forma). Šiame straipsnyje aptariami atvejai, kada reikia ir kada nereikia deklaruoti pajamų, gautų iš prekybos kriptovaliutomis 2017 metais. Aptariami atvejai neapima atvejų, kai pajamos yra gautos iš „ofšorinių“ (tikslinių) teritorijų.
Gyventojai ne tik perka ar parduoda bikoinus ar kitas kriptovaliutas. Už kriptovaliutas taip pat yra perkamos paslaugos ar prekės, įsigyjami net automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą kriptovaliutą laiko nematerialiu turtu. Tad kyla klausimas, kaip apmokestinamas gyventojas, pirkiniui įsigyti panaudojęs kriptovaliutą.
Paskelbus karantiną Lietuvoje pacientams teikiama tik būtinoji pagalba. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad ir sveikatos priežiūros specialistai šiuo atveju turi ne tik pareigų, bet ir teisių.
Lietuvos bankas vienas pirmųjų pasaulyje išleido vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo (angl. Security Token Offering, STO) gaires.
STO – tai kapitalo pritraukimo būdas, kai vietoj akcijų, obligacijų ar kitų finansinių priemonių išleidžiami žetonai (virtualus turtas, kripto turtas), kurie juos įsigijusiems asmenims suteikia panašių teisių kaip akcininkams, obligacijų ar kitų finansinių priemonių savininkams. Išleidimo procesas vyksta pasitelkiant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. Distributed Ledger Technology).
AG Invest advokatų kontoros advokatai padėjo apginti kliento teises ir teisėtus interesus byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskyrusi sankcijas ir neišmokėjusi dalies paramos lėšų.
Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt