Neseniai UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ Vilniaus ir kitų miestų daugiabučių namų gyventojams išsiuntinėjo sąskaitas už šilumą, suvartotą nuo 2010 m. gegužės iki 2015 m. birželio mėnesio ir viršijančią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui, kitaip tariant, gyvatukui. UAB „Vilniaus energija“ pranešime gyventojams teigia, kad sprendimas šiuos šilumos kiekius priskirti apmokėti vartotojams buvo priimtas po to, kai vienoje iš UAB „Vilniaus energija“ inicijuotų bylų (civilinės bylos Nr. 2A-2764-450/2014 Vilniaus apygardos teisme) buvo priimtas teismo išaiškinimas, jog šiuos viršnorminius šilumos kiekius turi apmokėti namo bendraturčiai (butų savininkai). Kadangi vartotojams kyla daug klausimų dėl tokių šilumos tiekėjo reikalavimų pagrįstumo, verta išsamiau paanalizuoti teismo pateiktus išaiškinimus minėtoje byloje ir vartotojų teises gauti nuostolių atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015, kuria pateikė reikšmingus išaiškinimus dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos prievolės įvykdymą užtikrinančio laiduotojo atsakomybės apimties ir palūkanų, kurios būtų buvusios sumokėtos tinkamai įvykdžius lizingo sutartį, priteisimo galimybės lizingo gavėjui iškėlus bankroto bylą.

Gyventojo pajamų mokesčiu (GPM) yra apmokestinamos gyventojo pajamos (GPM įstatymo 5 str. 1 d.). Šį mokestį mokame beveik nuo visų gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, turto nuomos ir kt.). Jeigu gyventojui yra padaroma žalos ir ta žala jam atlyginama, šis atlyginimas taip pat yra gyventojo gautos pajamos. Todėl kyla klausimas, ar pajamos, gautos kaip žalos atlyginimas, yra apmokestinamos? Ar neteks žalą patyrusiam asmeniui dar susimokėti mokesčius nuo gautos sumos?