Gyventojas, gavęs pajamų iš kriptoturto (kriptovaliutų), teikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 formą) deklaracijoje turi nurodyti, kur buvo gautos pajamos. T. y. pajamų šaltinis Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos iš kriptovaliutų ne visada laikomos turinčiomis šaltinį Lietuvoje.

Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (toliau – Komisija) nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) taikytų sankcijų esant nenugalimos jėgos aplinkybėms.

Pareiškėjas vykdė projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Tačiau penktaisiais metais po projekto įgyvendinimo nebuvo pasiekti planuoto grynojo pelno rodikliai. Dėl to NMA pareiškėjui pritaikė sankcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2023-06-14 dienos nutartyje pasisakė dėl to, ar operacijos, atliktos su kriptovaliuta (BTC), atitinka individualios veiklos požymius.

Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) pripažino, kad pareiškėjai nepagrįstai buvo atsisakyta suteikti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą.

Pareiškėja Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – NMA) pateikė paraišką paramai gauti. Tačiau NMA informavo, kad paraiška netinkama, nes esą neatitiko nustatytų reikalavimų, taikomų planuojamai įsigyti įrangai.

Pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), iš jų – ir dėl didelės gaivalinės nelaimės, turinčios didelį poveikį valdai, nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas.

Paramos gavėjas apie force majeure ir išimtines aplinkybes per atitinkamą terminą turi pranešti raštu ir kartu pateikti pagrindžiančius įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2023-07-13 dienos nutartyje pasisakė dėl pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pažeidimo.

Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo žemės ūkio paskirties sklypo, besiribojančio su ginčo sklypu, savininkas ir nuo 2016 m. ūkininkavo. Atsakovui pateikus pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ieškovas pateikė NŽT nustatytos formos sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir pridėjo pirmumo teisę įsigyti sklypą patvirtinantį ūkininko pažymėjimą.