Mokesčiai

Kada turto deklaracijos įgyja teisinį stabilumą?

Lina Urbanavičienė nuotrauka

Mokesčių teisėje galioja taisyklė, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai Valstybinė mokesčių inspekcija, tikrindama praėjusių penkerių metų laikotarpį, reikalauja pagrįsti ir ankstesnių metų duomenis.

 

Teismai apgynė mokesčių mokėtojo teises mokestiniame ginče

Mindaugas Gedeikis nuotrauka

AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatai padėjo mokesčių mokėtojui apginti savo teises administracinėje byloje prieš Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).

 

Gavote sąskaitą už viršnorminę šilumą gyvatukui? Gali būti, kad galite atgauti pinigus

Lina Urbanavičienė nuotrauka

Neseniai UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ Vilniaus ir kitų miestų daugiabučių namų gyventojams išsiuntinėjo sąskaitas už šilumą, suvartotą nuo 2010 m. gegužės iki 2015 m. birželio mėnesio ir viršijančią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui, kitaip tariant, gyvatukui. UAB „Vilniaus energija“ pranešime gyventojams teigia, kad sprendimas šiuos šilumos kiekius priskirti apmokėti vartotojams buvo priimtas po to, kai vienoje iš UAB „Vilniaus energija“ inicijuotų bylų (civilinės bylos Nr. 2A-2764-450/2014 Vilniaus apygardos teisme) buvo priimtas teismo išaiškinimas, jog šiuos viršnorminius šilumos kiekius turi apmokėti namo bendraturčiai (butų savininkai). Kadangi vartotojams kyla daug klausimų dėl tokių šilumos tiekėjo reikalavimų pagrįstumo, verta išsamiau paanalizuoti teismo pateiktus išaiškinimus minėtoje byloje ir vartotojų teises gauti nuostolių atlyginimą.

Kas laukia nedeklaravus nuo 2004 metų grynais gautų paskolų ir dovanų?

Lina Urbanavičienė nuotrauka

Primename, kad artėja birželio 30 d., iki kurios dar galima pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie nuo 2004 metų grynais pinigais gautas paskolas ir dovanas.

 

Ar žalos atlyginimui gautos sumos apmokestinamos gyventojo pajamų mokesčiu?

Lina Riepšaitė nuotrauka

Gyventojo pajamų mokesčiu (GPM) yra apmokestinamos gyventojo pajamos (GPM įstatymo 5 str. 1 d.). Šį mokestį mokame beveik nuo visų gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, turto nuomos ir kt.). Jeigu gyventojui yra padaroma žalos ir ta žala jam atlyginama, šis atlyginimas taip pat yra gyventojo gautos pajamos. Todėl kyla klausimas, ar pajamos, gautos kaip žalos atlyginimas, yra apmokestinamos? Ar neteks žalą patyrusiam asmeniui dar susimokėti mokesčius nuo gautos sumos?

Kaip deklaruoti iš bendro sutuoktinių turto gautas pajamas ir kuo sutuoktiniams naudingi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2014 metų?

Lina Riepšaitė nuotrauka

Visiems yra žinoma ir aišku, kad sutuoktiniai pajamas iš bendrąja nuosavybe priklausančio turto įgyja bendrai, jeigu nėra sudarę vedybų ar kitokios sutuoktinių turto padalijimo sutarties. O pajamos, kaip žinia, yra apmokestinamos. Dėl to aktualus ir neretam deklaruojančiam pajamas neaiškus klausimas – kuris iš sutuoktinių turi deklaruoti ir sumokėti mokesčius nuo iš bendrąja sutuoktinių nuosavybe gautų pajamų? O gal abu?

Sutuoktiniai bendras pajamas iš vertybinių popierių privalo deklaruoti lygiomis dalimis

Lina Riepšaitė nuotrauka

Sutuoktiniai, turintys bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių vertybinių popierių, ir gavę pajamų iš tokių vertybinių popierių, turėtų atkreipti dėmesį į tokių pajamų deklaravimo apmokestinimo tikslais specifiką. Deklaravus neteisingai, gali grėsti rimtos pasekmės, kaip atsitiko ir vienai sutuoktinių porai, kurios ginčą su Valstybine mokesčių inspekcija 2013-01-07 išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje (Nr. A602-2280/2012).

Mokesčiai pardavus vertybinius popierius: FIFO metodo taikymą pakoregavo teismai

Mindaugas Gedeikis nuotrauka

Fiziniai asmenys, prekiaujantys akcijomis ir kitais vertybiniais popieriais (VP), žino, kad pajamos, gautos pardavus VP, yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Iki šiol buvo įprasta, kad apskaičiuojant VP pardavimo apmokestinamąsias pajamas iš jų buvo atimamos VP įsigijimo išlaidos laikantis VP įsigijimo eiliškumo taisyklės (FIFO metodo).  Tokios pozicijos laikėsi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau 2011 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT arba teismas) išaiškino (adm. b. Nr. A556 – 2164/2011; adm. b. Nr. A442-2316/2011), kad ši taisyklė taikoma ne visais atvejais.

Mokesčių oazė investiciniams fondams Lietuvoje

Mindaugas Gedeikis nuotrauka

Vyriausybės įvykdyta mokesčių reforma yra stipriai kritikuojama, tačiau ne viskas yra taip blogai. Liko nesugriauta palanki mokestinė aplinka, kurioje gali veikti investiciniai fondai ir investicinės bendrovės.

Lietuvoje nuo 2008 metų turi teisę veikti ne tik suderintieji investiciniai fondai ir investicinės bendrovės, kurie veikia pagal ES teisės reikalavimus, bet ir specialieji investiciniai fondai (investicinės bendrovės). Tai privataus kapitalo (angl. private equity), alternatyvieji (angl. hedge funds), nekilnojamojo turto fondai, taip pat fondai, investuojantys į kitus fondus.

Ar opcionai, išrašyti darbuotojams, yra finansinė priemonė?

Mindaugas Gedeikis nuotrauka

Lietuvoje opcionai (pasirinkimo sandoriai), kurie suteikia darbuotojui teisę ateityje įsigyti darbdavio bendrovės akcijų, nepripažįstami finansinėmis priemonėmis, jei tokie opcionai yra parduodami darbdaviui, t. y. nėra įgyvendinami įsigyjant akcijų. Tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-02-06 nutartis adm. b. Nr. A822-172/2009). Teismas šiuo atveju finansinėmis priemonėmis laiko tik akcijas, kurias galima įgyti pasinaudojus opcionu, o ne patį opcioną.

  

Teismas analizavo situaciją, kai darbuotojai, pagal su jais sudarytomis opcionų sutartimis, akcijų neįsigijo ir šių akcijų nepardavė, tačiau gavo piniginę išmoką, lygią skirtumui tarp akcijų viešo pasiūlymo kainos ir opciono vykdymo kainos. Teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju išmokėtos piniginės išmokos negalima traktuoti kaip vertybinių popierių pirkimo-pardavimo. Tokia išvada daroma, nes asmuo neįvykdė opciono, t. y. neįsigijo akcijų ir negalėjo jomis laisvai disponuoti, buvo išmokėta vienkartinė išmoka už opciono atsisakymą, darbuotojai (opciono turėtojai) neinvestavo lėšų, kad įgyvendintų opcioną, taip pat ir negavo pajamų už akcijų pardavimą. Teismo laikosi pozicijos, kad tokios pajamos traktuotinos kaip susijusios su darbo santykiais ir savo esme tai yra darbuotojo lojalumo skatinimo priemonė. Todėl atitinkamai ir apmokestinamos.

Puslapiai

ASMENINIS ADVOKATAS

Asmeninis turto, verslo ir investicijų advokatas

Lankstumas

Atsižvelgdami į Kliento poreikius galime pasiūlyti lanksčias sąlygas

98 %

Laimėjome 98 proc. bylų teismuose

Dėmesys

Skirsime Jums ypatingą dėmesį

Kontaktai

AG Invest advokatų profesinė bendrija

 

 adresas: Žalgirio g. 88, 605, Vilnius, Lietuva

Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
(Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir kt.)

 tel. +370 650 34204
 el. p.: info@aginvest.eu

 

 

kodas: 302247995
PVM kodas: LT100004957611

 

Priimame atsiskaitymus Bitcoin'ais, Ethereum ir kita kriptovaliuta

a. s. Nr.: LT25 7044 0600 0661 8152
SWIFT kodas: CBVILT2X

 

Advokatas Aivaras Aleksiejevas
 el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
 tel. +370 685 31924

Advokatas Mindaugas Gedeikis
 el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
 tel. +370 685 31925

Advokatė Lina Urbanavičienė
 el. p.: lina.urbanaviciene@aginvest.eu
 tel. +370 650 34204

Kaip mus rasti