Kokiomis sąlygomis turėtų būti skelbiamas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcininkų oficialus pasiūlymas?

Mindaugas Gedeikis nuotrauka

2009-04-03 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai patvirtino, kad AB ,,Panevėžio statybos trestas" (PST) kontrolę turintys akcininkai privalo pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusias PST akcijas. Šioje byloje teismas pasisakė dėl oficialaus pasiūlymo instituto. Be to, po teismo nutarties paskelbimo kyla klausimų, kokiomis sąlygomis turi vykti oficialus pasiūlymas.

 

Vertybinių popierių rinkos įstatymo (2002-04-01 redakcija), kuris galiojo kontrolės atsiradimo metu, privalomo pasiūlymo kainos nustatymo taisyklė įtvirtinta 19 str. 2 d. Numatyta, kad privalomo pasiūlymo kaina turi būti ne mažesnė nei didžiausia VP, kuriuos siūlytojas įsigijo per 12 mėn. iki peržengdamas ribą, kai įgyjamas atitinkamas kiekis VP, kaina. Manytina, kad, pagal teismų nustatytas aplinkybes, 2003-04-09 galėtų būti ta diena, kai buvo įgyta kontrolė (tam, kad būtų tiksliai nustatyta, reiktų peržiūrėti akcijų įsigijimo operacijas). Taigi kaina turėtų būti ne mažesnė nei didžiausia kaina, kurią mokėjo kontrolę įgiję asmenys per 12 mėn. iki 2003-04-09.

 

Kita vertus akcininkai turi teisę kreiptis į teismą reikalaudami padidinti privalomo pasiūlymo kainą taip, kad ji nepažeistų sąžiningumo reikalavimų. Atsižvelgiant į PST akcininkų, įgijusių kontrolę, vengimą supirkti akcijas, oficialaus pasiūlymo laiką (nuo kontrolės įgijimo yra praėję 6 metai), manytina, kad būtų galima reikalauti kitokios sąžiningos kainos. Galbūt aiškinant (tik aiškinant), kokia kaina turėtų būti sąžininga, galima būtų pasitelkti šiuo metu galiojančią Vertybinių popierių įstatymo redakciją, taip pat ES direktyvą, kuri perkelta į minėtą įstatymą. 2004 m. balandžio 21 d. ES Direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų 5 str. nustato, kad teisinga kaina yra laikoma tokia kaina, kurią mokėjo siūlytojas per nustatytą laikotarpį (Lietuvoje per 12 mėn.) iki oficialaus pasiūlymo. Taigi 12 mėn. terminas pagal direktyvą skaičiuojamas iki oficialaus pasiūlymo, o ne iki tos dienos, kai buvo įgyta kontrolė. Todėl oficialus pasiūlymas turėtų būti skelbiamas ne mažesne nei didžiausia kaina, kurią mokėjo kontrolę įgiję asmenys per 12 mėn. iki oficialaus siūlymo, kuris turėtų būti skelbiamas artimiausiu metu. Kadangi direktyva, atrodo, perkelta netinkamai, reiktų vadovautis direktyva, o ne Vertybinių popierių įstatymu, kurio nuostatos iš esmės nesiskiria nuo senojo įstatymo (išskyrus, kad reiktų atsižvelgti ir akcijų vidutinę svertinę rinkos kainą per 6 mėn. iki kontrolės įgijimo dienos).

 

Įmanomas ir dar vienas scenarijus, jei laikytume, kad oficialų pasiūlymą reikia skelbti atsižvelgiant į kontrolės įgijimo dieną (2003-04-09). Jei PST akcininkai, kurie turi skelbti oficialų pasiūlymą, nuo 2003-04-09 iki oficialaus pasiūlymo pabaigos įsigyja PST akcijų už didesnę nei pasiūlymo kaina, tai akcijų kaina turėtų būti atitinkamai taip pat padidinta. T. y. oficialus siūlymo kaina turėtų būti ne mažesnė nei didžiausia kaina, kurią mokėjo kontrolę įgiję asmenys nuo 2002-04-09 (12 mėn. iki 2003-04-09) iki oficialaus siūlymo, kuris turėtų būti skelbiamas artimiausiu metu, galiojimo pabaigos. Tokią išvadą galima daryti vadovaujantis 2003-04-09 galiojusio Vertybinių popierių rinkos įstatymo 17 str. 4 d. Čia numatyta, kad jei asmuo iki oficialaus pasiūlymo galiojimo pabaigos įsigyja VP, dėl kurių jis pateikė pasiūlymą, didesne nei pasiūlymo kaina, tai oficialaus pasiūlymo kaina turi būti atitinkamai padidinta. Tokią išvadą leidžia daryti ir dabar galiojančio Vertybinių popierių įstatymo 34 str. 6 d., kur nustatytas tikslesnis reglamentavimas. Čia numatyta, kad, jeigu asmuo nuo nustatytos balsų ribos peržengimo dienos iki privalomo oficialaus siūlymo galiojimo pabaigos įsigyja VP, dėl kurių jis pateikė privalomą oficialų siūlymą, už didesnę kainą negu privalomo oficialaus siūlymo kaina, tai privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti atitinkamai padidinta. Aiškinant kitaip, gali susidaryti tokia situacija, kuri leistų kontrolę įgijusiems asmenims piktnaudžiauti ir pažeidinėti smulkiųjų akcininkų teises išvengiant teisingos kainos mokėjimo per protingą laiką.

 

Žinoma, akcininkai kreipdamiesi į teismą taip pat gali reikalauti padidinti kainą vadovaudamiesi akcijų kainos vidurkiu rinkoje, likvidacine verte, būsimais pinigų srautais ir kt.

 

Kas turės teisę parduoti akcijas oficialaus pasiūlymo metu? PST situacija analogiška situacijai, kuri buvo susiklosčiusiu su AB „Linas“, todėl, manytina, reiktų šią situaciją aiškinti analogiškai. Neoficialiai šiais klausimais yra konsultavusi Vertybinių popierių komisija (VPK).

 

Taigi, vadovaujantis VPK aiškinimu, (1) asmuo, kuris buvo PST smulkusis akcininkas, kai stambieji akcininkai įgijo kontrolę, tačiau laiku nepaskelbė oficialaus pasiūlymo, o smulkusis akcininkas savo akcijas pardavė, manytina, kad jis įgyja teisę į nuostolių atlyginimą. Nuostolius galėtų sudaryti skirtumas tarp oficialaus pasiūlymo kainos ir pardavimo kainos atėmus išlaidas, kuriuos būtų buvusios dėl oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo (pvz., komisiniai) bei pridėjus negautas pajamas (pvz., palūkanos). (2) Asmenys, kurie buvo PST smulkiaisiais akcininkais tuo metu, kai kilo oficialaus siūlymo teikimo pareiga, kuri nebuvo įvykdyta laiku ir toliau tebėra akcininkais, išlaiko teisę į akcijų pardavimą oficialaus siūlymo metu.(3) Tuo tarpu asmenys, kurie nebuvo PST smulkiaisiais akcininkais tuomet, kai kilo oficialaus siūlymo teikimo pareiga, kuri nebuvo įvykdyta laiku, o akcijų įsigijo po kontrolės paaiškėjimo fakto, neturėtų teisės parduoti akcijų per oficialų siūlymą.

 

Dėl nuostolių atlyginimo VPK pozicijai galima pritarti. Tačiau galima suabejoti dėl asmenų, turinčių teisę parduoti akcijas oficialaus siūlymo metu. Aptartas aiškinimas galėtų sukurti tokią situaciją, kad PST, pažeidęs teisės aktus ir akcininkų teises, atsidurs geresnėje situacijoje nei smulkieji akcininkai. Be to, Vertybinių popierių rinkos įstatymo 17 str. 2 d. numatė, kad visiems akcininkams turi būti sudaromos vienodos galimybės parduoti akcijas. Naujojo Vertybinių popierių įstatymo 30 str. tai pat numato, kad visiems bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, tos pačios klasės VP savininkams turi būti taikomos vienodos oficialaus siūlymo sąlygos. Taigi tiek anksčiau, tiek dabar visiems smulkiesiems akcininkams suteikiamos vienodos teisės. Kadangi asmenys įgydami PST akcijas po 2003-04-09 dar negalėjo žinoti, ar bus skelbiamas oficialus pasiūlymas, kokiomis sąlygomis bus skelbiamas, buvo neapibrėžta situacija dėl bendrovės kontrolės, todėl negalėjo priimti galutinio sprendimo likti ar ne PST pasikeitus kontrolei. Todėl manytina, kad visi asmenys, kurie bus PST akcininkais oficialaus pasiūlymo galiojimo metu, turėtų turėti teisę parduoti savo turimas akcijas. Į šį klausimą galbūt būtų lengviau atsakyti po to, kai Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pateiks prejudicinį sprendimą byloje C-101/08. Šioje byloje turi būti atsakyti klausimai, susiję su akcininkų lygybe ir smulkiųjų akcininkų apsauga. Pateiktais atsakymais galbūt būtų galima remtis aiškinant situaciją, susijusią su PST akcininkais.

Komentarai

Mano nuomone supirkimas turi buti vykdomas is visu akcininku, nesvarbu kada jie jais tapo. Bet kartu, manau, dar turetu buti atlyginami nuostoliai ir tiems akcininkams, kurie jais buvo iki realaus kontroles perzengimo, bet jas pardave anksciau, nei paskelbe oficialu pasiulyma. Nes visiskai suprantama, kad zmogus ne visada gali islaikyti akcijas, jei oficialus skelbiamas tik po keliu metu. Kam reikalingas toks VPK isaiskinimas (Lino atveju), man visai neaisku, nes pagal ji faktiskai vistiek turi buti superkamos visos akcijos (kompensacijos forma), taigi nieko nepalangvina. Kaip tik manau, kad salia privalomo supirkimo is visu, turi veikti ir kompensavimo mechanizmas seniems akcininkams, kurie pardave akcijas. Tas butina tam, kad neisigaletu didziuju akcininku piktnaudzavimai, kai perzengiamos kontroles ribos. Nes labai akiplesiska kaupti akcijas kartu su giminaiciais ir aiskinti, mes visai neveikiame kartu, kaip akcininkai.

Lankstumas

Atsižvelgdami į Kliento poreikius galime pasiūlyti lanksčias sąlygas

Dėmesys

Skirsime Jums ypatingą dėmesį

ASMENINIS ADVOKATAS

Asmeninis turto, verslo ir investicijų advokatas

Kontaktai

AG Invest advokatų profesinė bendrija

 

 adresas: Žalgirio g. 88, 210, Vilnius, Lietuva

Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
(Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir kt.)

 tel. +370 685 31925
 el. p.: info@aginvest.eu

 

 

kodas: 302247995
PVM kodas: LT100004957611

 

a. s. Nr.: LT25 7044 0600 0661 8152
SWIFT kodas: CBVILT2X

Advokatas Aivaras Aleksiejevas
 el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
 tel. +370 685 31924

Advokatas Mindaugas Gedeikis
 el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
 tel. +370 685 31925

Advokatė Lina Urbanavičienė
 el. p.: lina.urbanaviciene@aginvest.eu
 tel. +370 650 34204

 

Advokatas Aivaras Aleksiejevas
 el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
 tel. +370 685 31924

 

Advokatas Mindaugas Gedeikis
 el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
 tel. +370 685 31925

Kaip mus rasti