Įmonės valdymo organų civilinės atsakomybės teismų praktikos apžvalga

Aivaras Aleksiejevas nuotrauka

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-09 priėmė reikšmingą nutartį (Nr. 3K-7-124/2014) įmonės valdymo organo civilinės atsakomybės srityje. Teismas detaliai aptarė civilinės atsakomybės sąlygas ir ribas bei pateikė praktikoje dažnai kylančių teisinių problemų išaiškinimus.

 

Įmonės valdymo organo civilinės atsakomybės sąlygos

 

Vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, 3) vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), 4) žala (nuostoliai).

 

Jau 2013-07-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir G. S. (Nr. 3K-3-420/2013) atribojo įmonės vadovo neteisėtus veiksmus nuo jo veikloje prisiimamos protingos ūkinės – komercinės rizikos: „vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos.“ Plėtodamas šią teismų praktiką 2014-01-09 nutartyje kasacinis teismas pažymėjo kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.

 

Taigi net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės–komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti.

 

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kada vadovas negali remtis šia verslo sprendimų priėmimo taisykle: „įgaliojimų viršijimas savaime yra neteisėtas veiksmas, kurio neteisėtumo nepanaikina net ir sąžiningas veikimas bendrovės interesais bei konkretaus vadovo veiksmo ekonominės logikos ir rizikos ypatumai, nebent būtinumą viršyti įgaliojimus pagrįstų specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą. Jei dėl įmonės vadovo įgaliojimų viršijimo atsirado žala, vadovas negali išvengti jos atlyginimo remdamasis verslo sprendimų priėmimo taisykle.“

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje plačiau išaiškinta ir įmonės vadovo kaltė, kaip būtina civilinės atsakomybės kilimo sąlyga: „jei bendrovės vadovas, neatsižvelgiant į jo dalykinę reputaciją, pats neprisiėmė pareigos pasiekti konkretų komercinį, investicinį ar kitą ekonominį rezultatą, jo civilinė atsakomybė negali būti grindžiama vien tuo, kad jis nepasiekė konkretaus rezultato, pavyzdžiui, nespėjo laiku įgyvendinti statybos projekto, – kiekvienu atveju būtina nustatyti ir jo kaltę, t. y. nerūpestingumą arba tyčią. Atsakomybė gali atsirasti ne dėl to, kad nebuvo laiku įgyvendintas projektas, bet, jei būtų nustatyta, kad vadovas nesugebėdavo deramai organizuoti darbo, imdavosi veiklos neturėdamas plano ir nepasirūpindavo ištekliais jam įgyvendinti, neužtikrino esminėms funkcijoms būtinos komunikacijos įmonėje, prisiimdavo įsipareigojimus, kuriuos įmonė sistemingai pažeisdavo ir kt. Jei vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai, išskyrus atvejus, kai laikomasi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.“

 

Pagal teisės aktuose įtvirtintą skirtingą įmonės valdymo formą kasacinis teismas skirtingai aiškina ir civilinę atsakomybę.

 

Nutartyje pažymėta, kad palyginus ABĮ nustatytą valdybos kompetenciją su bendrovės vadovo kompetencija matyti, kad valdybos funkcijos iš esmės siejamos su bendrovės vadovo veiklos kontrole, bendresnio pobūdžio valdymo funkcijų atlikimu bei kur kas pasyvesniu dalyvavimu kasdienėje bendrovės veikloje, už kurią atsakomybė tenka bendrovės vadovui.

 

Valdybos kompetencijai priskiriami didelę reikšmę bendrovės veiklai turintys sprendimai, todėl kai valdyba sudaroma, bendrovės vadovo sprendimas svarbiems sandoriams sudaryti nėra pakankamas. Jei įstatuose nenumatyta kitaip, savo funkcijų valdyba negali deleguoti bendrovės vadovui, taigi sprendimų priėmimas perkeliamas į aukštesnį bendrovės valdymo lygmenį. Tam tikrų sprendimų priskyrimas valdybos kompetencijai turi užtikrinti didesnę kontrolę, gilesnę jų turinio analizę. Valdyba, priimdama jos kompetencijai priskirtus sprendimus, veikia savarankiškai, ji nėra saistoma jai pateiktų bendrovės vadovo pasiūlymų, o neturėdama pakankamos informacijos sprendimui priimti gali pareikalauti, kad būtų atlikta išsamesnė analizė.

 

Skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma atsižvelgiant į nurodytus skirtumus bei vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo. Dėl to sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala.

 

Jei kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, išskyrus atvejus kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari. Tai reiškia, kad kai valdyba priima įstatyme ar steigimo dokumentuose jos kompetencijai priskirtus sprendimus, bendrovės vadovas už tokius sprendimus neatsako.

 

Bendrovės vadovo, pasiūliusio svarstyti sprendimą valdybai atsakomybė kyla už tinkamos informacijos nepateikimą, valdybos suklaidinimą, interesų konfliktų neatskleidimą ar kitų vadovo pareigų pažeidimą. Kai bendrovės vadovas įgyvendina kito valdymo organo arba dalyvių susirinkimo priimtą sprendimą, jo atsakomybė galima taip pat ir už bendrovės vadovui suteiktų įgaliojimų viršijimą.

 

Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė ir kitus svarbius išaiškinimus, kada konkrečiai įmonės vadovo veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėti:

 

1) Teisės aktuose ir bendrovės įstatuose nėra apribojimų ar papildomų sąlygų bendrovės vadovui įdarbinti savo šeimos narius. Šiam darbui pagal jo paskirtį nuolat atlikti vadovo pavedimus gali būti reikalingas asmeninio pasitikėjimo darbuotojas. Nors ir pažeidžiantis draudimą painioti asmeninius interesus su įmonės interesais, tačiau neviršijantis konkrečių įgaliojimų bendrovės vadovo pasirinkimas įdarbinant savo žmoną, nereiškia, kad vien dėl šios priežasties tokio darbuotojo įdarbinimas buvo neefektyvus, o nesant nustatytos faktinės aplinkybės apie darbo fiktyvumą negalima spręsti, kad tai buvo padaręs žalą bendrovės kapitalo naudojimas.

 

2) Įmonės gamybos rezultatų (produkcijos) pardavimas nusipelniusiems darbuotojams žemesne nei rinkos kaina per se nelaikytinas žalingu įmonei veiksmu, nes de facto tai gali būti darbuotojų skatinimo (premijavimo) forma, nebent įmonės vardu sandorius sudarytų viršijantys įgaliojimus asmenys, toks skatinimas būtų neskaidrus ir neatitiktų juo siekiamų tikslų ar tokiais sandoriais būtų pasiektas priešingas teisei rezultatas (įmonės privedimas prie nemokumo, nemokios įmonės padėties pasunkinimas ar kt.).

 

3) Daikto, kuris nereikalingas bendrovei, įsigijimas gali reikšti neracionalų lėšų panaudojimą net ir tais atvejais, kai jis įsigyjamas už rinkos kainą, nes tokiu būdu įšaldomos bendrovės lėšos, turto išlaikymas reikalauja išlaidų, nenaudojamas daiktas, priklausomai nuo jo pobūdžio, gali prarasti vertę. Dėl to žalą, atsiradusią įsigyjant nereikalingą turtą, gali sudaryti išlaidos įsigyjant daiktą (įsigijimo kaina, palūkanos ir kt.), iš jų atėmus pinigais įvertintą naudą, gautą panaudojant daikto naudingąsias savybes, ir to daikto pardavimo kainą, jei daiktas buvo parduotas už rinkos kainą.

Itin ribotas įsigytos įrangos panaudojimas, vėliau – jos pardavimas patvirtina tokios brangios įrangos įsigijimo ekonominį nenaudingumą bendrovei.

 

4) Vadovui, organizuojančiam kasdienę bendrovės veiklą tenka pareiga nuolat stebėti įmonės sutarčių naudingumą, o nustačius jų nenaudingumą – imtis teisėtų ir protingomis pastangomis prieinamų priemonių, kurios padėtų sumažinti patiriamus nuostolius. Tokios pareigos nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, dėl kurio gali atsirasti žala vadovo vadovaujamai įmonei ir kuri, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, gali būti priteisiama iš įmonės vadovo.

 

5) Priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio, įvaizdžio valdymo strategijos įmonei gali būti reikalingi ir prabangūs automobiliai, jei šios finansinė padėtis leidžia juos išlaikyti be veiklos sutrikdymų ir jų kaina yra protinga. Tačiau tokio automobilio įsigijimas iš paties įmonės vadovo, prieš tai neorganizavus konkurso, neįvertinus automobilio įsigijimo poreikio, leidžia teigti, kad vadovas veikė esant interesų konfliktui.

 

6) Įmonės vadovo lojalumo pareiga jo vadovaujamai įmonei reiškia ir pareigą imtis priemonių, kad dėl sandorio su įmonės vadovu jo vadovaujama įmonė nepatirtų žalos. Vadovas, dalyvaudamas sandoryje su bendrove, kurios vadovas jis yra, turi ne vien formaliai atskleisti interesų konflikto situaciją, tačiau ir įspėti apie galimus neigiamus sandorio padarinius bei jam žinomą riziką, dėl kurios gali atsirasti žala.

 

Apibendrinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-09 nutartį (Nr. 3K-7-124/2014) galima teigti, kad ne kiekvienas įmonės vadovo sudarytas nuostolingas sandoris reiškia įmonės vadovo neteisėtu veiksmus. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti, kokiomis sąlygomis buvo priimtas vadovo sprendimas sudaryti tam tikrą sandorį, ar vadovui reikėjo greitai priimti rizikingą sprendimą, ar priimtas sprendimas atitinka protingos verslo rizikos standartus ir svarbiausia, ar įmonės vadovas laikėsi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kitų jam įstatymuose nustatytų fiduciarinių pareigų. Pagrindinė aplinkybė, lemianti įmonės valdymo organo neteisėtus veiksmus yra jam tenkančių pareigų nevykdymas ar jų pažeidimas. Taip pat pažymėtina, kad vien nustatyti įmonės vadovo neteisėtų veiksmų nepakanka, nes vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina identifikuoti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltę ir žalą.

 

 

Visas nutarties tekstas
Slėpti

 

Civilinė byla Nr. 3K-7-124/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00325-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7; 44.5.2.17 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. sausio 9 d.

Vilnius

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Mitnija“ ir atsakovės V. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. dalinio sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ ieškinį atsakovams V. G. ir E. R. dėl žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, uždraudimo naudotis akcininko neturtinėmis teisėmis ir atsakovės V. G. priešieškinį ieškovams UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, žalos grėsmę keliančių veiksmų uždraudimo; tretieji asmenys – B. R., K. M., R. K. ir I. Ž.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovai UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ prašė teismo priteisti iš atsakovės V. G.:

ieškovui UAB „Mitnija“ 24 773 198,60 Lt žalos atlyginimo už neteisėtus A. G. veiksmus ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

ieškovui UAB „MG Baltic Investment“ 44 810 344 Lt žalos atlyginimo už neteisėtus A. G. veiksmus ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

ieškovui UAB „Mitnija“ 581 152,57 Lt žalos atlyginimo už piktnaudžiavimą neturtinėmis akcininko teisėmis ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo E. R. ieškovui UAB „Mitnija“ 2 240 000 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Ieškovai taip pat prašė teismo pripažinti negaliojančia A. G. ir atsakovės V. G. 2009 m. vasario 25 d. sudarytą turto pasidalijimo sutartį bei nukreipti ieškovų reikalavimų atlyginti žalą tenkinimą į A. G. turto pasidalijimo sutartimi atsakovei V. G. perleistą turtą; uždrausti atsakovei V. G. naudotis akcininko neturtinėmis teisėmis, t. y. atlikti veiksmus, sukeliančius realios žalos padarymo ateityje grėsmę.

Ieškovai nurodė, kad A. G. kartu su šeimos nariais – sutuoktine V. G., dukterimi B. R., dukters sutuoktiniu E. R. ir ilgalaikiu bendradarbiu bei verslo partneriu trečiuoju asmeniu K. M. valdė 15 088 vnt., t. y. 81,33 proc., AB „Salvyda“ akcijų. Likę 125 vnt. (0,67 proc.) AB „Salvyda“ akcijų tuo metu priklausė smulkiesiems akcininkams. A. G. 2006 m. iš smulkiųjų AB „Salvyda“ akcininkų supirko 90 vnt. AB „Salvyda“ akcijų, mokėdamas po 10 Lt už vieną akciją, t. y. akcijų nominalią vertę. Po šių sandorių A. G. tapo 6727 vnt. (36,26 proc.) AB „Salvyda“ akcijų savininku. 2006 m. spalio mėnesį jis informavo UAB „Mitnija“ valdybos pirmininką R. K., kad, turint omenyje UAB „Mitnija“ plėtros perspektyvą, būtų naudinga įsigyti AB „Salvyda“ akcijas, nes ši valdo vertingą bei UAB „Mitnija“ veiklai būtinai reikalingą turtą. A. G. sudarė su UAB „Mitnija“ pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią jis pardavė UAB „Mitnija“ 6727 vnt. AB „Salvyda“ akcijų už 4 581 190 Lt. Vienos akcijos pardavimo kaina – 681,02 Lt, tai daugiau kaip 60 kartų viršijo nominalią akcijų kainą ir sudarytų paskutinių AB „Salvyda“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorių kainą. 2006 m. lapkričio 27 d. UAB „Mitnija“ Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka paskelbė savanorišką oficialų pasiūlymą supirkti likusias AB „Salvyda“ akcijas. Ieškovų teigimu, A. G., iš anksto susitaręs ir žinodamas, kad į paskelbtą savanorišką pasiūlymą supirkti likusias AB „Salvyda“ akcijas atsilieps su juo susiję asmenys, savanoriško oficialaus pasiūlymo kainą, neatlikęs nei ekonominio, nei teisinio akcijų vertinimo, taip pažeisdamas atidumo, rūpestingumo ir lojalumo valdomai bendrovei pareigą, nustatė 290 Lt už vieną akciją. Savanoriško oficialaus pasiūlymo metu už UAB „Mitnija“ lėšas buvo nupirktos AB „Salvyda“ akcijos už 3 418 810 Lt. Ieškovai reiškia įsitikinimą, kad A. G., būdamas statybų verslo profesionalas ir turėdamas ilgalaikę patirtį, turėjo ir galėjo suprasti, kad valdybos nariams pristatytos AB „Salvyda“ veiklos perspektyvos yra nepagrįstos, nes jų neįmanoma įgyvendinti. Tikėtina, kad A. G., žinodamas šią informaciją, ketino perleisti UAB „Mitnija“ jam ir su juo susijusiems asmenims nereikalingą, neįmanomą panaudoti turtą – AB „Salvyda“ akcijas ir gauti iš šių sandorių asmeninės naudos. Dėl šių sandorių UAB „Mitnija“ patyrė 7 360 865 Lt nuostolių.

Ieškovai taip pat nurodė, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi A. G. už 172 220 Lt (be PVM) pardavė UAB „Mitnija“ savo asmeninį automobilį INFINITY QX56. Siekdamas sudaryti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, A. G. apie šio sandorio sudarymą turėjo informuoti bendrovės valdybą iki jo sudarymo, tačiau tai padarė tik praėjus savaitei. 2007 m. vasario 12 d. (jau po sutarties pasirašymo) pritarta daugelio transporto priemonių įsigijimui, t. y. ne valdybos nariai nusprendė, kad yra būtina įsigyti šį automobilį, tačiau tokį sprendimą vienvaldiškai priėmė A. G. Tuo remdamiesi ieškovai teigė, kad generalinis direktorius ir valdybos narys A. G. pažeidė įsipareigojimus veikti vien tik UAB „Mitnija“ naudai, taip pat fiduciarinius įsipareigojimus, suklaidino valdybos narius ir sudarė sandorį, dėl kurio UAB „Mitnija“ patyrė 188 756 Lt nuostolių.

UAB „Mitnija“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. G., sudarė naujo automobilio BMW X6 50i už 340 347 Lt pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Krasta Auto“, sumokėjo 20 000 Lt avansą. Ši sutartis sudaryta be valdybos pritarimo. Naujas UAB „Mitnija“ generalinis direktorius A. M. šią sutartį nutraukė, tačiau UAB „Mitnija“ turėjo sumokėti UAB „Krasta Auto“ 18 729,61 Lt netesybų.

Ieškovų teigimu, V. G. jokių darbo funkcijų UAB „Mitnija“ neatliko, jai nepagrįstai tik dėl akių sudarytos (tariamos) darbo sutarties pagrindu 2006–2009 metų laikotarpiu buvo išmokėtas darbo užmokestis. A. G. apie sudarytą darbo sutartį su sutuoktine raštu neinformavo bendrovės valdybos ir akcininkų, taip pažeidė lojalumo (veikimo bendrovės interesais) pareigą ir padarė UAB „Mitnija“ 59 146 Lt nuostolių.

UAB „Mitnija“ 2006 m. balandžio 25 d. už 9 450 000 Lt įsigijo 49/100 dalis TŪB „Mitnijos investicija“. UAB „Mitnija“ valdybos posėdžio metu pritarta šiam sandoriui. Generalinis direktorius ir valdybos narys A. G. pateikė valdybos pirmininkui parengtą verslo planą (sąmatą), nurodė, kad pagrindinis sandorio sudarymo tikslas – per trumpą laiką pastatyti daugiabučius namus ir juose esančius butus parduoti, kol nekilnojamojo turto kainos ir butų paklausa Kauno mieste didėja. Tačiau A. G. netinkamo vadovavimo bendrovei padarinys – verslo planas, kuris buvo pagrindas TŪB „Mitnijos investicijos“ dalių kainos nustatymui, nebuvo tinkamai įgyvendintas, t. y. daugiabučiai namai nebuvo laiku pastatyti, o juose esančių butų nebuvo suspėta parduoti tol, kol nekilnojamojo turto kainos didėjo. TŪB „Mitnijos investicija“, kaip įmonės, vertę įsigijimo metu sudarė tik TŪB „Mitnijos investicija“ valdomo turto vertė. Įsigijimo metu 100 proc. TŪB „Mitnijos investicija“ dalių vertė sudarė 7 620 000 Lt, tai reiškia, kad UAB „Mitnija“ įsigytos 49/100 TŪB „Mitnijos investicija“ dalys atitinkamai buvo vertos 3 733 800 Lt, o ne 9 450 000 Lt. Dėl šio sandorio atsiradę tiesioginiai UAB „Mitnija“ nuostoliai sudaro 5 716 200 Lt.

Ieškovai taip pat nurodė, kad UAB „Mitnija“ 2006 m. spalio 18 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo nuosavybėn 100 proc. UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijų už 5 207 458 Lt. Tačiau A. G. netinkamo vadovavimo bendrovei padarinys – verslo planas, kuris buvo pagrindas UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijų kainos nustatymui, nebuvo tinkamai įgyvendintas, t. y. namai nebuvo laiku pastatyti ir nebuvo suspėta juos parduoti tol, kol nekilnojamojo turto kainos didėjo. UAB „Mitnija“ patyrė 1 807 458 Lt tiesioginių nuostolių, nes už įsigyjamą turtą sumokėjo daug daugiau, nei jis buvo vertas.

UAB „Mitnija“ iš AB „Lytagra“ įsigijo polių kalimo įrenginį LIEBHERR LITRONIC LRB125 (toliau – Liebherr) ir sumokėjo 1 728 126,40 Lt (be PVM), šiam sandoriui nebuvo valdybos pritarimo. Turto vertintojo Vytauto Černiaus nuomone, Liebherr vertė jo įsigijimo metu buvo ne 1 728 126 Lt, o 1 250 000 Lt, taigi UAB „Mitnija“ permokėjo už pirkinį 478 126 Lt, taip pat atliko nepagrįstų mokėjimų lizingo bendrovei už 2 082 033,10 Lt.

2008 m. UAB „Mitnija“ įsigijo 10 vienetų krovininių automobilių DAF FAD CF85.410 (toliau – DAF) už 3 961 639 Lt neturint šiam sandoriui valdybos pritarimo. Dėl to UAB „Mitnija“ patyrė 1 785 412 Lt žalą.

UAB „Mitnija“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. G., ir UAB „Piliakalnis“ 2008 m. liepos 16 d. pasirašė automobilio priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo UAB „Mitnija“ buvo perduota naudotis transporto priemonė – lengvasis automobilis CADILLAC CTS 3.6 V6 SPORT LUXURY, o už tai UAB „Mitnija“ įsipareigojo sumažinti, t. y. įskaityti, UAB „Piliakalnis“ UAB „Mitnijai“ mokėtinus 160 000 Lt ir PVM pagal rangos sutartį ir šia suma padaryta bendrovei žala.

UAB „Mitnija“ su A. G. žinia UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus pavaduotojai A. J. už 196 800 Lt pardavė 92,16 kv. m butą Nr. 30 ir prie šio buto esančią 146,80 kv. m terasą bei nemokamai suteikė požeminę saugyklą, o bendrovės finansų direktorei I. V. už 155 663 Lt pardavė 72,88 kv. m butą Nr. 51 ir garažą už 10 000 Lt. Turto vertinimo metu nustatyta, kad A. J. buto vertė pardavimo dieną buvo 500 000 Lt, I. V. buto vertė pardavimo dieną buvo 353 982 Lt, garažo vertė – 40 000 Lt. Dėl to UAB „Mitnija“ patyrė 572 319 Lt nuostolių.

Ieškovai pažymėjo, kad UAB „Mitnija“ ir AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. PR2006-109, pagal kurias UAB „Mitnija“ įsipareigojo iki 2016 m. per kiekvienus metus suvartoti tam tikrą kiekį gamtinių dujų. Šios sutartys sudarytos ir įsipareigojimas suvartoti nepagrįstai didelį dujų kiekį prisiimtas be valdybos pritarimo. Šiuo metu UAB „Mitnija“ nesuvartoja įsipareigoto suvartoti dujų kiekio ir ji turi atlyginti ekonomiškai neatsiperkančios skirstymo sistemos plėtojimo išlaidų dalį, t. y. 95 692 Lt be PVM ir turėjo sumokėti 170 925,34 Lt (be PVM) netesybų.

UAB „Mitnija“ 2007 m. sausio 18 d. sudarė su UAB „MD LOGISTICS“ projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį, kuria UAB „Mitnija“, veikdama kaip generalinė statybos rangovė, įsipareigojo atlikti objekto statybos darbus ir galutinai užbaigti statyti Logistikos centrą bei perduoti užsakovui iki 2008 m. kovo 31 d. UAB „Mitnija“ dėl vėlavimo laiku atlikti darbus turėjo sumokėti UAB „MD LOGISTICS“ 2 000 000 Lt netesybas. Bendrovė patyrė nuostolius ne tik negaudama planuotų 0,5 mln. Lt pajamų, bet dar ir sumokėdama 2 mln. Lt baudą, iš viso – 2,5 mln. Lt. Be to, UAB „Mitnija“ 2007 m. lapkričio 29 d. su užsakovu UAB „SSPC“ sudarė statybos darbų rangos sutartį dėl prekybos centro Klaipėdos mieste statybos. UAB „Mitnija“ turėjo sumokėti UAB „SSPC“ 500 000 Lt baudą, taip atlygindama dalį nuostolių, kuriuos ši patyrė dėl to, kad UAB „Mitnija“ pavėlavo pateikti objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir perduoti atskiras objekto patalpas nuomininkams įsirengti rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovų teigimu, jei A. G. būtų tinkamai organizavęs UAB „Mitnija“ įsipareigojimų vykdymą užsakovams, rūpestingai ir apdairiai koordinavęs subrangovų pasirinkimą ir užtikrinęs jų atliekamų darbų kontrolę, UAB „Mitnija“ būtų laiku perdavusi darbų rezultatą užsakovui ir ši nebūtų patyrusi nuostolių. Taip pat ieškovai pažymėjo, kad objekte „Vilniaus duona“ nerūpestingai ir neatidžiai atlikdamas generalinio direktoriaus pareigas, A. G. viršijo normalią gamybinę ūkinę riziką ir dėl tokių vadovo veiksmų UAB „Mitnija“ patyrė 258 260,35 Lt nuostolių.

UAB „Mitnija“ UAB „Klaipėdos stabilios sistemos“ už neatliktus darbus sumokėjo 232 660,10 Lt ir 19 210,50 Lt PVM. Atlyginimas už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti, ieškovų tvirtinimu, pažeidžia bendrovės vadovo įsipareigojimą veikti UAB „Mitnija“ ir jos pagrindinio akcininko naudai.

Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-91- 317/2012, konstatuota, kad A. G., žinodamas, jog R. S. jokių paslaugų UAB „Mitnija“ nėra suteikęs, bendrovės vardu išmokėjo jam 435 000 Lt.

UAB „Mitnija“ būtinos apyvartinės lėšos, kad tęstų veiklą. Tačiau A. G. ir šiuo metu atsakovė V. G., būdama UAB „Mitnija“ akcininkė, nevykdo pareigos priimti sprendimo dėl UAB „Mitnija“ nuosavo kapitalo atkūrimo ir, piktnaudžiaudama teise, draudžia UAB „Mitnija“ akcininkei UAB „MG Baltic Investment“ suteikti papildomų finansinių lėšų bendrovei. Nesant pakankamų nuosavo kapitalo lėšų, UAB „Mitnija“ buvo priversta skolintis ir mokėti palūkanas. Dėl atsakovės V. G. neveikimo iki 2011 m. kovo 31 d. UAB „Mitnija“ patyrė 581 152,57 Lt nuostolių. Be to, UAB „Mitnija“ dėl atsakovės V. G. kaltės, negalėdama didinti įstatinio kapitalo, neturėjo galimybės pagerinti savo bendrojo likvidumo koeficiento, nepadidinusi šio rodiklio dydžio, negalėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, t. y. 2011 m. sausio 5 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos paskelbtame pirkime (gautas bendrasis pelnas būtų sudaręs 450 289,23 Lt), 2011 m. sausio 21 d. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės paskelbtame pirkime (įmonė būtų gavusi 67 713,15 Lt bendrojo pelno), kuriuos būtų pagrįstai laimėjusi.

Ieškovai taip pat nurodė, kad tuo atveju, kai vienas sutuoktinis prisiima prievoles pagal sandorius ir gauta nauda panaudojama bendriems šeimos interesams, t. y. abu sutuoktiniai kreditoriaus sąskaita bendrai padidina savo šeimos turtą, kitas sutuoktinis laikytinas solidariai atsakingu. Dėl to A. G. iš susitarimo dėl bendrovės valdymo kylančios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir turi būti tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto. Ieškovai prašė teismo tenkinti jų pareikštą actio Pauliana ir A. G. su atsakove G. 2009 m. vasario 25 d. sudarytą turto pasidalijimo sutartį pripažinti negaliojančia ta apimtimi, kiek būtina UAB „Mitnija“ kaip kreditoriaus reikalavimo teisėms patenkinti.

Ieškovai taip pat nurodė, kad, taikant tiek EBITDA daugiklio metodą, tiek ir diskontuotų pinigų srautų metodą, vertinimo dieną gaunama UAB „Mitnija“ akcijų vertė tapo daug mažesnė už įmonės akcijų vertę įmonės įsteigimo dieną. UAB „MG Baltic Investment“ patirti nuostoliai per 2006–2009 m. yra 44 810 344 Lt.

UAB „Mitnija“ teigė, kad atsakovui E. R. einant UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus pareigas taip pat buvo sudaryti sandoriai, sudarę pagrindą konstatuoti jo, kaip vadovo, aplaidų ir nerūpestingą elgesį, lėmusį UAB „Mitnija“ 2 240 000 Lt nuostolius.

 

Atsakovė V. G. pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 31 d. UAB „Mitnija“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų dalį dėl UAB „Mitnija“ įstatinio kapitalo didinimo papildomais akcininkų įnašais ir UAB „Mitnija“ įstatų pakeitimo; iki įsiteisės ir bus įvykdytas galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3880-578/2010 (dab. Nr. 2-3158-590/2012), uždrausti: 1) UAB „Mitnija“ organui – akcininkų susirinkimui – priimti sprendimus dėl UAB „Mitnija“ įstatinio kapitalo didinimo, UAB „Mitnija“ tokius sprendimus registruoti Juridinių asmenų registre; 2) UAB „MG Baltic Investment“ visuotiniuose UAB „Mitnija“ akcininkų susirinkimuose priimti sprendimus (balsuoti) dėl UAB „Mitnija“ įstatinio kapitalo didinimo.

2010 m. kovo 31 d. UAB „MG Baltic Investment“ iniciatyva sušauktas UAB „Mitnija“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame vienašališkai UAB „MG Baltic Investment“ balsais buvo priimti: sprendimas dėl UAB „Mitnija“ įstatinio kapitalo padidinimo 11 000 000 Lt, t. y. iki 22 704 000 Lt papildomais bendrovės akcininkų piniginiais įnašais proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, dieną, taip pat sprendimas dėl UAB „Mitnija“ įstatų pakeitimo ir kt. Atsakovė teigė, kad dėl ieškovų pareikšto didelės vertės ieškinio ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) tuometis bendrovės akcininkas A. G. neturėjo galimybių pasinaudoti Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta pirmumo teise įsigyti jo turimų akcijų vertei proporcingą naujos emisijos akcijų dalį ir taip išsaugoti savo turimą 10 proc. UAB „Mitnija“ akcijų dalį. Priešieškiniu atsakovė taip pat prašė uždrausti UAB „Mitnija“ organui – akcininkų susirinkimui (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis) priimti sprendimus dėl UAB „Mitnija“ įstatinio kapitalo keitimo (didinimo arba mažinimo), juos registruoti Juridinių asmenų registre, o UAB „MG Baltic Investment“ – UAB „Mitnija“ akcininkų susirinkimuose balsuoti atitinkamais klausimais, iki įsiteisės ir bus įvykdytas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3158-590/2012 (t. y. iki paaiškės, ar reikalavimai A. G. ir V. G., kurių pagrindu buvo areštuotas jų turtas, buvo teisėti ar nesąžiningi, bei bus panaikintas V. G. turto areštas ir ji arba įgis galimybę pasinaudoti savo pirmumo teise įsigyti UAB „Mitnija“ akcijų, arba jos turimos akcijos bus išvaržytos ir šios pirmumo teisės nebeturės).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės V. G. ieškovui UAB „Mitnija“ 629 665,11 Lt žalos atlyginimo, iš šios sumos – 435 000 Lt solidariai kartu su R. S., taip pat priteisė iš atsakovės V. G. ieškovui UAB „Mitnija“ 5 proc. metinių palūkanų už priteistus 50 000 Lt nuo 2010 m. sausio 29 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistus 579 665,11 Lt nuo 2012 m. vasario 28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad A. G. nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. buvo UAB „Mitnija“ generalinis direktorius, turėjo 10 proc. bendrovės akcijų.

Teismas nurodė, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jis privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, jam keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty), įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos, veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą.

Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad UAB „Mitnija“ nuostoliai, nusipirkus UAB ,,Salvyda“ akcijas, TŪB „Mitnijos investicija“ dalis ir UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijas, atsirado dėl A. G. neteisėtų veiksmų. Sprendimus dėl akcijų įsigijimo priėmė UAB „Mitnija“ valdyba, ji turėjo informaciją apie perkamas akcijas.

Dėl V. G. darbo UAB „Mitnija“ teismas nustatė, kad V. G. nuo 2006 m. rugsėjo 25 d.  iki 2009 m. kovo 23 d. dirbo UAB „Mitnija“, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas, mokėdamas darbo užmokestį ir mokesčius, patyrė 59 146 Lt nuostolių.

Teismas, spręsdamas dėl polių kalimo įrenginio Liebherr ir sunkvežimių DAF įsigijimo, atmetė ieškovų argumentus, kad įsigydama šį įrenginį UAB „Mitnija“ patyrė nuostolių. Sprendimą dėl išvardytos technikos įsigijimo priėmė bendrovės valdyba. Bendrovė ne tik pirko, bet ir pardavė savo senus automobilius, naujai įgyti sunkvežimiai ir poliakalė buvo naudojami bendrovės veikloje.

Teismas, pasisakydamas dėl lengvųjų automobilių INFINITY, BMW ir CADILLAC, nustatė, kad A. G. savo asmeninį automobilį INFINITY QX56 pardavė atsakovui turėdamas valdybos pritarimą. Automobilis parduotas už kainą, neviršijusią jo likutinės vertės, todėl ieškovas jokių nuostolių nepatyrė. Teismas sutiko, kad UAB „Mitnija“ dėl A. G. veiksmų patyrė 18 729,61 Lt nuostolių dėl automobilio BMW X6  pirkimo, kuris bendrovei buvo nereikalingas. A. G. taip pat pažeidė pareigą veikti bendrovės interesais, nes priėmė naudoti nereikalingą sportinį automobilį CADILLAC CTS 3.6 V SPORT LUXURY ir prisiėmė bendrovei nenaudingus įsipareigojimus mokėti automobilio draudimo ir lizingo įmokas, dėl šių veiksmų bendrovė patyrė 50 000 Lt nuostolių.

Teismas, spręsdamas dėl butų pardavimo, atmetė ieškovų argumentus, kad žala A. J. ir I. V. butų pardavimo atveju atsirado dėl neteisėtų A. G. veiksmų. Sandorius UAB „Mitnija“ vardu pasirašė valdybos įgaliotas R. M., ėjęs generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, paskirtas pagrindinio akcininko AB ,,MG Baltic Investment“ iniciatyva.

Pasisakydamas dėl UAB „Mitnija“ prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos, teismas pažymėjo, kad ieškovai neįrodinėjo, jog dujotiekio įvedimas buvo nereikalingas, todėl padarė išvadą, kad sprendimas įvesti dujas atitiko bendrovės interesus.

Teismas, spręsdamas dėl Logistikos centro, Prekybos centro ir „Vilniaus duona“ objekto statybų, pažymėjo, kad pagal Verslo centrų pelno ataskaitą Logistikos centro UAB „MD LOGISTICS“, Prekybos centro ir „Vilniaus duona“ objekto statyba UAB „Mitnija“ buvo pelninga, pelnas iš Logistikos centro sudarė beveik 13 mln. Lt, iš Prekybos centro – viršijo 16 mln. Lt, iš „Vilniaus duona“ objekto – 2 mln. Lt. Ieškovai neįrodė, kad nuostolius sumokėtų netesybų forma ar už netinkamos kokybės statybą patyrė dėl A. G. neteisėtų veiksmų, netinkamo statybos darbų organizavimo, atidaus ir rūpestingo vadovo pareigų neatlikimo.

Ieškovai reikalavo priteisti 251 870,50 Lt, kuriuos A. G. sumokėjo UAB ,,Klaipėdos stabilios sistemos“ už neatliktus darbus. Teismas tenkino tik reikalavimo dalį dėl 125 935,50 Lt sumokėjimo, nes ši suma pagrįsta rašytiniais įrodymais.

Teismas, pasisakydamas dėl R. S. išmokėtų sumų, nustatė, kad UAB „Mitnija“, atstovaujama A. G., ir R. S. 2007 m. gegužės 16 d. sudarė paslaugų sutartį  Nr. 1605/07/9, pagal kurią R. S. įsipareigojo konsultuoti UAB „Mitnija“ statant Logistikos centrą bei Mažmeninės prekybos centrą, į R. S. asmeninę sąskaitą buvo pervesta 435 000 Lt. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad neįrodyta ir nenustatyta, jog pagal šias paslaugų sutartis surašytuose paslaugų atlikimo aktuose nurodytus darbus atliko R. S., iš kurio Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu UAB „Mitnija“ naudai priteista taip pat 435 000 Lt. Teismas konstatavo, kad UAB „Mitnija“ patyrė 435 000 Lt žalą dėl neteisėtų A. G. veiksmų, ši atlygintina solidariai su R. S.

Ieškovai prašė priteisti 581 152,57 Lt nuostolių dėl piktnaudžiavimo akcininko teisėmis, nes atsakovai atsisako ir draudžia atkurti, padidinti įstatinį kapitalą, todėl bendrovė priversta trūkstamas lėšas skolintis iš kitų įmonių ar bankų. Teismas nustatė, kad V. G. šių veiksmų negali atlikti dėl turto arešto, t. y. aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, dėl to nėra jos kaltės ir neteisėtų veiksmų.

Dėl ieškinio atsakovui E. R. teismas sprendė, kad ieškovo UAB „Mitnija“ reikalavimas atsakovui atlyginti 2 240 000 Lt nuostolių yra nepagrįstas, nes jis neatliko neteisėtų veiksmų, o ieškovas nepatyrė nuostolių. Sprendimus dėl gyvenamojo namo pirkimo už 4 720 000 Lt ir pastato – forto pirkimo už 1 000 000 Lt  2006 m. vasario 8 d. priėmė UAB „Mitnija“ valdyba, kuri pavedė E. R. pasirašyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. E. R. tik vykdė valdybos pavedimą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimus priteisti 44 810 344 Lt nuostolių atlyginimo dėl akcijų nuvertėjimo. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad 2010 m. akcijų vertė buvo 0 Lt, nes 2009 m. bendrovė valdė 54 122 897 Lt vertės turtą, išmokėjo 16 537 000 Lt dividendų.

Spręsdamas dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia teismas nurodė, kad viena iš ieškinio sąlygų reiškiant actio Pauliana yra ta, kad sandoriu turi būti pažeidžiamos kreditoriaus (ieškovo) teisės. Pagal 2009 m. vasario 25 d. Santuokos metu įgyto turto padalijimo sutartį A. G. atiteko turto už 21 522 601,55 Lt, o V. G. – už 27 609 989,32 Lt. Teismo priteistas 629 665,11 Lt žalos atlyginimas galės būti išieškotas iš A. G. pagal šią sutartį atitekusio 21 522 601,55 Lt turto, kurį  paveldėjo V. G.

Dėl priešieškinio teismas nustatė, kad bendrovės valdybos posėdyje pritarta, jog bendrovės įstatinis kapitalas būtų didinamas papildomais akcininkų įnašais, siekiant atkurti ABĮ reikalaujamą bendrovės nuosavo ir įstatinio kapitalo santykį, taip pat pritarta, kad UAB „MG Baltic Investment“ iniciatyva 2010 m. kovo 31 d. būtų šaukiamas neeilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas UAB „MG Baltic Investment“ siūlomais darbotvarkės  klausimais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas UAB „MG Baltic Investment“, turėdamas 90 proc. UAB „Mitnija“ akcijų, įvertinęs UAB „Mitnija“ situaciją bei vykdydamas ABĮ nuostatų reikalavimus, turėjo teisę sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų svarstomi į susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimai (tarp jų ir dėl įmonės įstatinio kapitalo didinimo (ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas) bei priimami atitinkami sprendimai (nutarimai). Apie vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą A. G. pranešta, tačiau susirinkime jis nedalyvavo ir nebalsavo. Tai, kad jis dėl turto arešto negalėjo pasinaudoti akcininko pirmumo teise išpirkti bendrovės akcijų emisiją, nereiškia šiuo klausimu priimto visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo neteisėtumo.

Spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti turto areštą ir iš jo išplaukiančius padarinius, teismas nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat negali būti laikomos ieškovų neteisėtais veiksmais. Jų taikymo pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas ir patvirtintas apeliacinės instancijos teismo nutartimis. Atsakovei V. G. priklauso tik 10 proc. visų UAB „Mitnija“ akcijų suteikiamų balsų, todėl jos balsai neturi reikšmės UAB „Mitnija“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

 

Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovų UAB „Mitnija“ ir UAB „MG Baltic Investment“ apeliacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 15 d. daliniu sprendimu nusprendė:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti reikalavimai dėl žalos, padarytos įsigyjant dalį TŪB ,,Mitnijos investicija“, perkant poliakalę Liebherr, prisijungiant prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos, atlyginimo, panaikinti ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą –  priteisti iš atsakovės V. G. ieškovui UAB „Mitnija“ 4 661 860 Lt žalai, padarytai įsigyjant TŪB ,,Mitnijos investicija“ dalis, 733 540,04 Lt žalai, padarytai įsigyjant polių kalimo įrenginį Liebherr, 191 120 Lt žalai, padarytai prisijungiant prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos, atlyginti, iš viso 5 586 520 Lt.

Priteisti iš atsakovės V. G. ieškovui UAB „Mitnija“ 5 proc. metinių palūkanų už priteistus 5 586 520 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalis dėl žalos, padarytos įsigyjant AB „Salvyda“ ir UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijas, įsigyjant sunkvežimius DAF bei automobilį INFINITY, įdarbinant V. G. UAB „Mitnija“, parduodant butus, vykdant statybos rangos sutartis, nuostolių piktnaudžiaujant akcininko teisėmis, atlyginimo bei reikalavimo E. R., palikti nepakeistas.

Teisėjų kolegija nurodė, kad UAB ,,Mitnija“ 2006 m. balandžio 25 d. iš UAB Šiaulių banko turto fondo už 9 450 000 Lt nusipirko 49/100 dalis TŪB ,,Mitnijos investicija“. Ieškovai teigė, kad dėl 49/100 TŪB ,,Mitnijos investicija“ UAB ,,Mitnija“ patyrė tiesioginius 5 716 200 Lt nuostolius, nes TŪB ,,Mitnijos investicija“ turimo žemės sklypo Kaune, Krėvės pr. 82A, vertė sandorio sudarymo metu pagal turto vertintojo V. Černiaus ataskaitą buvo 762 0000 Lt, tai reiškia, kad TŪB ,,Mitnija“ įsigytos 49/100 dalys atitinkamai buvo vertos 3 733 800 Lt. Turto vertintojas V. Černius žemės sklypo vertę nustatė taikydamas likutinės vertės metodą. Turto vertintojas nevertino žemės sklypo rinkos metodu, nes, anot jo, Kauno mieste nėra tokių didelių žemės sklypų. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą, ar investicija buvo ne per brangi (neviršijo normalios ūkinės veiklos rizikos), šis vertinimo metodas yra netinkamas. Turto vertintojo nustatyta žemės sklypo rinkos kaina gali neatitikti lyginamuoju vertinimo metodu nustatytos kainos.

2006 m. kovo 23 d. susitarime su A. G. dėl bendrovės valdymo buvo numatyta, kad A. G. be bendrovės valdybos pirmininko pritarimo neturi teisės sudaryti sandorių, kurių suma viršija 3 mln. Lt. Ieškovų teigimu, A. G. suklaidino valdybos pirmininką – pateikė verslo planą per vienerius metus pastatyti Kaune, Krėvės pr. 82a, daugiabučius namus ir parduoti butus, tačiau veikė viršydamas normalios gamybinės ir ūkinės veiklos riziką, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad UAB ,,Mitnija“ per metus nepajėgi išplėtoti tokio verslo plano. Išanalizavus byloje esančią medžiagą darytina išvada, kad UAB ,,Mitnija“ valdyba sprendimus dėl investicijų, kaip ir šiuo atveju dėl TŪB ,,Mitnijos investicija“ dalies įsigijimo, priimdavo be jokio verslo plano, kuris pagrįstų prognozuojamą iš investicijos gauti pelną. UAB ,,Mitnijos“ vadovas atsakingas už investicijų įgyvendinimą. 2007 m. biudžete numatyta vieno namo Kaune, Krėvės prospekte, statybą baigti iki 2007 m. kovo 31 d., kito – iki rugpjūčio 31 d. Statybos pabaiga, tvirtinant 2008 metų biudžetą, buvo nukelta iki 2008 m. balandžio 30 d. A. G., būdamas atsakingas už investicijos išplėtojimą, gyvenamųjų namų nustatytais terminais nepastatė. Jeigu projektas būtų įvykdytas, kaip buvo numatyta bendrovės 2007 m. biudžete, tai būtų įvykę iki ekonominio nuosmukio (krizės) Lietuvoje, dėl to nuostolių bendrovė būtų išvengusi. Ieškovams, vertinant investiciją pagal visus kaštus ir pajamas, buvo vertinamas vienas iš rodiklių, mažinantis pelningumą – neigiamas statybos darbų rezultatas (statybos darbų savikaina didesnė už gautas pajamas). Teisėjų kolegija nesutiko su tokiu nuostolių skaičiavimo būdu ir apskaičiavo atlygintinų nuostolių dydį prie gautų 3 973 707 Lt dividendų, tenkančių 49/100 daliai TŪB ,,Mitnijos investicija“, pridedant TŪB ,,Mitnijos investicija“ grynąjį pelną, atimant 9 450 000 Lt investicijos sumą, taigi nuostolių dydį sudaro 4 661 860 Lt, kuriuos atsakovas turi atlyginti UAB ,,Mitnija“.

UAB „Mitnija“ valdyba 2007 m. gruodžio 21 d. pritarė sprendimui pirkti poliakalę Liebherr. Bendrovės generalinis direktorius turėjo teisę įsigyti polių kalimo įrenginį, tačiau tik tokį ir tik tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos valdybos nutarime ir patvirtintame biudžete. Valdyba vadovui leido šį įrenginį įsigyti už 484 000 Lt, o vadovas šiam įrenginiui įsigyti išleido 1 728 126,40 Lt be PVM ir 436 107,10 Lt palūkanų. Jei vadovas poliakalę būtų pirkęs už 484 000 Lt, tai lizingo bendrovei nuo šitos sumos mokėtinos palūkanos sudarytų 122 141,46 Lt. Taigi permokėjus už poliakalę bendrovei padaryta žalos. Atėmus gautas bendrovės pajamas pardavus poliakalę už 742 353 Lt, taip pat įvertinus bendrovės naudą iš poliakalės naudojimo (82 200 Lt) bendrovei padaryta žala yra 419 574,40 Lt (1 244 126,40 Lt – 742 352 Lt – 82 200 Lt), kurie priteistini iš atsakovės.

Dėl prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos teisėjų kolegija nurodė, kad A. G., sudaręs bendrovės vardu sutartį su AB ,,Lietuvos dujos“, prisiėmė per didelius įsipareigojimus, įskaitant ir reikalavimą suvartoti iš anksto numatytą dujų kiekį ir šio įsipareigojimo nesilaikymo padarinius – netesybas. Bendrovei vadovavęs A. G. nesiėmė veiksmų, kuriais būtų siekiama modifikuoti sutartinius santykius, sumažinti atsakomybės ribas ar prisiimtus įsipareigojimus, todėl jis privalo atlyginti savo neveikimu padarytą žalą, kurią sudaro 2008–2009 metais sumokėtos netesybos.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu atsakovė V. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. dalinį sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimą. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais esminiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, netinkamai taikė ir nepagrįstai plečiamai aiškino bendrovės vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų normas, ją sutapatindamas su atsakomybe už akcininko (investuotojo) lūkesčių neatitiktimi. Spręsdamas apie tai, kad vadovas netinkamai plėtojo gyvenamųjų namų statybos projektą ir priteisdamas investicinės veiklos rezultatą, nors ieškinys buvo pareikštas dėl žalos, kurią sudarė sumokėtos pirkimo kainos ir tikrosios vertės skirtumas, teismas išėjo už ieškinio ribų. Ieškovai teigė, kad A. G. sudarė ieškovui ekonomiškai nenaudingą TŪB „Mitnijos investicija“ dalių pirkimo–pardavimo sutartį, o šio sudaryto sandorio pagrindu patirtą žalą sudarė įsigijimo kainos ir ieškovo nurodytos TŪB „Mitnijos investicija“ vertės skirtumas. Byloje šalių ginčas yra dėl skirtingos įgytos ūkinės bendrijos dalies tikrosios vertės, palyginus su pirkimo kaina, darytina išvada dėl žalos buvimo ar nebuvimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vadovas A. G., būdamas atsakingas už investicijų įgyvendinimą, antrinės įmonės (TŪB) gyvenamųjų namų nustatytais terminais nepastatė, vėliau dėl ekonominės krizės krito butų kainos, išaugo savikaina ir dėl to bendrovė patyrė nuostolių. Ši teismo išvada, atsakovės nuomone, padaryta netinkamai taikant ir aiškinant bendrovės vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų normas, ją sutapatinant su atsakomybe už akcininko (investuotojo) dvejų metų veiklos rezultatų atitiktimi akcininko lūkesčiams, juolab neįvertinus bendrijos turimo turto, kuris liko ieškovo nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  konstatuota, kad juridinio asmens valdymo organo civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatyta, jog jų asmeniškai ar jiems sprendimo teise dalyvaujant priimti įmonės valdymo sprendimai neatitiko įprastos verslo praktikos, buvo priimti pažeidžiant teisės aktų ar bendrovės steigimo dokumentų nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras  ir UAB „Vilniaus vandenys“ v. A. J. V. M. ir B. J. B., bylos Nr. 3K-3-214/2011).

Kasatorės teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas (žalos sąlygą), neatlikdamas konkrečių žalos dydžio skaičiavimų, tačiau žalą kildino vien iš bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų ir nevertino tariamo nukentėjusiojo (vienintelio akcininko (savininko) ir jo sudarytos valdybos) veiksmų. Vien akcininko netenkinantis bendrovės veiklos rezultatas nesudaro pagrindo šį veiklos rezultatą vertinti kaip bendrovės valdymo organo padarytą žalą. Teismas daliniame sprendime įvertino tik pirkimo kainą ir per trumpą laikotarpį (kiek daugiau kaip dvejus metus) gautą naudą (ūkinės bendrijos dalies pirkimo kaina – gauti dividendai – likutinis pelnas = 4 661 860 Lt), taip apskaičiavo žalą, kurios atlyginimą priteisė iš atsakovės. Kasatorė teigia, kad šiuo būdu apskaičiuodamas žalą teismas neįvertino likusio ūkinės bendrijos turto vertės. Jokiame dokumente ar projekte nebuvo nustatytas šio sandorio atsipirkimo terminas, nenumatytos datos, per kurias projektas turėjo būti galutinai išplėtotas ir objektai parduoti. Verslo subjekto veiklos rizika negali būti perkelta jo samdomiems darbuotojams (įskaitant ir vadovą), jei nėra konstatuojama, kad buvo viršyta protinga ūkinė rizika. UAB ,,Mitnija“ buvo antrinė ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ įmonė, turėjo teisę rinkti ir atšaukti UAB ,,Mitnija“ vadovą. Akcininkų tuomečiam įmonės vadovui A. G. iškeltas tikslas tuo metu buvo ne konkretaus dydžio pelnas, o kuo didesnis pajamų ir rinkos dalies maksimizavimas, tai patvirtina ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ viešai skelbiama informacija. Inžinieriaus kvalifikaciją turintis A. G. negalėjo savarankiškai įvertinti sandorių finansinio naudingumo. Pagrindinis akcininkas per savo sudarytą valdybą ir įgaliotus atstovus aktyviai dalyvavo antrinės bendrovės UAB ,,Mitnija“ valdymo procese. Visi buvusio UAB „Mitnija“ vadovo A. G. veiksmai, įskaitant ir TŪB ,,Mitnijos investicija“ įsigijimą, atlikti vykdant įpareigojančius bendrovės valdybos sprendimus dėl tokių veiksmų atlikimo. TŪB „Mitnijos investicija“ dalių pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta 2006 m. balandžio 25 d., o A. G. UAB „Mitnija“ vadovu dirbo iki 2009 m. balandžio 30 d., tik iki šios datos turėjo būti vertinamas jo atliktų veiksmų teisėtumas. TŪB „Mitnijos investicija“ įsigijimą nulėmė siekis plėsti UAB ,,Mitnija“ statybų verslą. Įgijusi ūkinę bendriją UAB „Mitnija“ už statybos rangos darbus statant gyvenamuosius namus adresu: V. Krėvės pr. 82a, Kaunas, uždirbo daugiau kaip 40 mln. Lt pajamų per 2006–2008 m. Vidutinis UAB „Mitnija“ vykdytų statybos darbų pelningumas sudarė 9–10 proc. per metus. Prieš A. G. paliekant UAB „Mitnija“ vadovo pareigas, 2009 m. sausio 1 d. TŪB „Mitnijos investicija“ valdė turtą, kurio balansinė vertė – 10,942 mln. Lt, ūkinės bendrijos įsipareigojimai – 3,409 mln. Lt, taigi bendrijos likutinė vertė buvo 7,533 mln. Lt, atitinkamai bendrijos 49,5/100 dalis – 3,73 mln. Lt. TŪB „Mitnijos investicija“ projekto metu pastatyti butai pigiau už savikainą išparduoti po A. G. darbo sutarties pasibaigimo.

Atsakovės kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neišsprendė atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį. Reikšdamas reikalavimą atlyginti TŪB „Mitnijos investicija“ dalies įsigijimo metu patirtą 5 716 200 Lt žalą ieškovas UAB „Mitnija“ kildino žalą iš 2006 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties. Antras ieškinio reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš UAB ,,Salvyda“ akcijų įsigijimo pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas nuo 2006 m. spalio 12 d. iki 2007 m. gruodžio 13 d. Trečias reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas UAB „Mitnija“ 2006 m. spalio 18 d. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią ieškovas įsigijo nuosavybėn 100 proc. UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijų. Ieškinys pareikštas 2010 m. sausio 21 d., dėl to, kasatorės teigimu, praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Dėl žalos, susijusios su poliakalės Liebherr įgijimu, kasatorė nurodo tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą atlyginti žalą motyvavo vien bendrovės valdybos sprendimo pirkti konkrečią poliakalę už konkrečią kainą nebuvimu. Vien valdybos sprendimu suteiktų įgaliojimų viršijimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad turto įsigijimu padaryta žalos. Nupirkta įranga buvo naudojama bendrovės veikloje ir teikė pajamas, dėl to buvo reikalinga bendrovei.

Teismas, padarydamas išvadą, kad, vykdant bendrovės sutartį su AB ,,Lietuvos dujos“ ir dėl atėjusios krizės sumažėjus dujų suvartojimo kiekiui, bendrovės vadovas nesiėmė veiksmų, kuriais būtų siekiama modifikuoti sutartinius santykius, siekiant sumažinti atsakomybės ribas, ir priteisdamas dėl šio tariamo neveikimo patirtą žalą, nors ieškinys buvo pareikštas dėl žalos, kurią, anot ieškovo, sudarė neprotingai prisiimti įsipareigojimai, išėjo už ieškinio ribų. UAB ,,Mitnija“ sudarė tipinę dujų vartojimo sutartį. Pagal sutartį AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojo atlikti veiksmus, įskaitant ir dujotiekio nutiesimą, dėl to buvo būtina sąlyga suvartoti atitinkamą kiekį dujų. Jeigu UAB „Mitnija“ nebūtų įsipareigojusi suvartoti atitinkamo dujų kiekio, AB „Lietuvos dujos“ nebūtų nutiesusios dujotiekio ir bendrovė nebūtų turėjusi dujų tiekimo. Sutartyje nurodytos netesybos pirmiausia buvo nukreiptos kompensuoti AB „Lietuvos dujos“ kaštus, patirtus neatlygintinai privedant dujas iki UAB „Mitnija“.

 

Atsiliepimu į atsakovės V. G. kasacinį skundą ieškovas UAB „Mitnija“ prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. dalinį sprendimą, nurodydamas šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

Apeliacinio teismo išvada, kad bendrovės vadovas atsakingas už vadovavimą bendrovei ir investicijų įgyvendinimą, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei galiojantį ABĮ ir CK bendrovės vadovo statuso ir atsakomybės reglamentavimą. Už bendrovės valdybos nariams teikiamą informaciją (tos informacijos patikimumą) bei už priimtų sprendimų vykdymą atsako bendrovės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 5 punktas), o valdybos sprendimai neatleidžia bendrovės vadovo nuo atsakomybės už bendrovei padarytą žalą, netinkamai (aplaidžiai ir nerūpestingai) vykdant valdybos priimtus sprendimus. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokių veiksmų įgyvendinant TŪB ,,Mitnijos investicija“ įgijimo sandoriu siekiamus tikslus A. G. ėmėsi, kad namai Kauno mieste, Krėvės pr., būtų pastatyti laiku ir butai parduoti nustatytais terminais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad TŪB „Mitnijos investicija“ sandoris kaip investicija buvo nuostolingas. Bendrijos pardavimo metu pardavėjo rašte išdėstyti ir konkretūs investicinio projekto terminai – TŪB įsteigta 2004 m. rugsėjo 21 d., jos veiklos terminas buvo nustatytas – treji metai iki 2007 m. rugsėjo 21 d., tai reiškia, kad iki šios datos investicinis projektas turėjo būti pabaigtas, tai patvirtina ir UAB ,,Mitnija“ valdybos nustatytas projekto pabaigos terminas. Dėl A. G. neveiklumo ir aplaidumo investicinis projektas baigtas įgyvendinti tik 2009 m. pabaigoje. Kiekvienas bendrovės vadovas turi veikti pagal įstatyme jam nustatytus ir taikomus aukštus tokios srities profesionalo standartus. A. G. prisiimtų įsipareigojimų – pastatyti namus už atitinkamą kainą nustatytu terminu – nevykdymas lėmė UAB „Mitnija“ žalą. Byloje pateikti žalos skaičiavimai dviem metodais, kurie patvirtina, kad ieškovas reikalauja atlyginti faktiškai patirtą žalą (nuostolius), o ne negautą pelną.

Teismai pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino ieškovo reikalavimui dėl žalos, patirtos iš TŪB „Mitnijos investicija“ dalių pirkimo sandorio, nes ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su objektyviu žalos padarymo momentu, bet su sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie žalos padarymą. Žalos padarymo faktas paaiškėjo 2009 m. gruodžio mėnesį, kai buvo atliktas UAB „Mitnija“ vidaus auditas, konstatavęs A. G. neteisėtus ir nuostolingus UAB „Mitnija“ sandorius.

Bendrovė įsigijo nepagrįstai brangią ir nereikalingą poliakalę. Lietuvos apeliacinis teismas daliniame sprendime pagrįstai konstatavo, kad A. G. neteisėtai pirko daug brangesnę poliakalę už svarstytą planuotos pirkti poliakalės kainą bendrovės valdyboje, ir taip viršydamas jam valdybos suteiktą investicijų į gamybinę bazę limitą padarė ieškovui žalą.

A. G. UAB „Mitnija“ vardu prisiėmė įsipareigojimus AB ,,Lietuvos dujos“ atžvilgiu suvartoti aiškiai per didelius dujų kiekius, kurių akivaizdžiai bendrovė nebūtų galėjusi įgyvendinti. Taip A. G. neveikė kaip atidus ir rūpestingas vadovas. UAB „Mitnija“ investicijos į dujų tiekimo sistemą (dujų kiekio užsakymas) atliktos visiškai neįvertinus realaus bendrovės poreikio, o paaiškėjus, kad įsipareigojimai negali būti įvykdyti, A. G. nesiėmė jokių veiksmų, kad UAB „Mitnija“ mokamos netesybos būtų sumažintos, todėl ši, sumokėjusi netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, patyrė 191 020,66 Lt žalą.

 

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Mitnija“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovės V. G. ieškovui UAB „Mitnija“ 14 085 541,64 Lt žalos atlyginimo už neteisėtus A. G. veiksmus, 581 152,57 Lt žalos atlyginimo už piktnaudžiavimą neturtinėmis akcininko teisėmis ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais esminiais argumentais:

Už bendrovės valdybos nariams teikiamą informaciją (tos informacijos patikimumą) atsako bendrovės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 5 punktas), o valdybos sprendimai neatleidžia bendrovės vadovo nuo atsakomybės už bendrovei padarytą žalą. Lietuvos teismų praktikoje bendrovės vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas per fiduciarinių pareigų vykdymo prizmę, t. y. vertindamas konkrečios bylos aplinkybes, teismas turi atsižvelgti į: pareigos elgtis išimtinai bendrovės interesais (lojalumo), sąžiningumo bei interesų konflikto vengimo pareigos vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Metalo ženklai“ v. A. T. ir A. I., bylos Nr. 3K-3-334/2010).

Eidamas vadovo pareigas A. G. pažeidė fiduciarines pareigas, verslo sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo procese priėmė neracionalius sprendimus, viršijo normalią gamybinę–ūkinę riziką. Apeliacinis teismas nepagrįstai nevertino, ar A. G. pažeidė lojalumo pareigą bendrovės atžvilgiu, nesirūpinęs jos gerove, tačiau veikęs turėdamas interesų konfliktą ir tenkinęs savo privačius interesus, už kelis kartus didesnę kainą pardavęs bendrovei A. G. ir jo šeimos nariams priklausančias AB „Salvyda“ akcijas, švaistęs bendrovės turtą. Valdybos nariams A. G. teigė, kad rengiami AB „Salvyda“ valdomų žemės sklypų plėtros planai biurų ir namų statybai, net neįsitikinęs, kad toks sklypų plėtojimas nebus galimas; kita vertus, objektyvūs veiksmai patvirtino, kad subjektyviai A. G. turėjo tikslą pasipelnyti ir net neketino tų planų, kuriuos pristatė valdybai, įgyvendinti. Šis verslo sprendimas buvo nepagrįstas, ir tai A. G. buvo žinoma, be to, jis nepateikė valdybai reikšmingos informacijos apie planuojamą sudaryti sandorį, jo naudingumą bendrovei. Apeliacinis teismas ignoravo byloje A. G. pripažintą faktinę aplinkybę, kad AB „Salvyda“ įsigyta dėl vertingų žemės sklypų Kauno miesto centre, kurių plėtros planai neva buvo rengiami, ir konstatavo priešingai – kad AB „Salvyda“ buvo pirkta dėl gamybinės bazės plėtros. UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijų pirkimo sandorio naudingumas bendrovei buvo visiškai neapibrėžtas, nors valdybai buvo teikiama informacija, kad projektas bus įgyvendintas per vienerius metus, tačiau faktiškai akivaizdu, kad A. G. kaip vadovas nežinojo, kokia tikimybė įgyvendinti planą, jokių projekto įgyvendinimo planų rengta nebuvo, dėl namų projektavimo buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai, bendrovės lėšomis dukteriai statomas namas.

Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Šilutės girnos“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-557/2009). Už išvardytus bendrovės vardu atliktus veiksmus ir sudarytus sandorius atsakingu turi būti pripažintas A. G., o ne valdybos nariai, veikę pagal jiems priskirtą kompetenciją ir generalinio direktoriaus suteiktą informaciją apie rengiamus sudaryti sandorius.

Kasatoriaus teigimu, V. G. darbas einant UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus padėjėjos pareigas buvo fiktyvus, nes šią išvadą leidžia daryti byloje surinktų įrodymų visuma, iš kurių matyti, kad ji neatliko realių darbo funkcijų.

Dėl sunkvežimų DAF įgijimo pažymėtina, kad bendrovės valdyboje nepriimtas sprendimas pirkti sunkvežimius už konkrečią kainą, tačiau A. G. juos pirko skirdamas bendrovės lėšas už vienvaldiškai pasirinktą kainą, be konkurso.

Kasatorius nesutinka taip pat su apeliacinės instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi dėl A. G. automobilio INFINITY pardavimo UAB ,,Mitnija“ sandorio vertinimo. Kasatoriaus teigimu, šis sandoris buvo nenaudingas ir automobilis nereikalingas bendrovės veiklai, juo už bendrovės lėšas nupirkus brangų automobilį padaryta bendrovei žala.

Taip pat bendrovės turtinių interesų negalėjo atitikti, kasatoriaus įsitikinimu, butų pardavimo sandoriai, kuriais butai parduoti už mažesnę nei rinkos kainą bendrovės darbuotojams.

Dėl logistikos centro, prekybos centro ir „Vilniaus duona“ objekto statybų kasatorius pažymi, kad šiuose statybų objektuose UAB „Mitnija“ kaip generalinei (pagrindinei) rangovei taikytos milijoninio dydžio sankcijos pagal rangos sutartis. Tai pagrindžia išvadą, kad UAB „Mitnija“ kaip pagrindinės (generalinės) rangovės darbas nebuvo tinkamai organizuotas, darbai atliekami vėluojant.

Dėl atsakovės prašymu pritaikyto draudimo didinti įstatinį kapitalą UAB „Mitnija“ patyrė 581 152,57 Lt nuostolių (išaugusių palūkanų forma, nes bendrovei tik tokiomis sąlygomis buvo suteiktos naujos paskolos, o galiojusių paskolų sąlygos pablogintos padidinant palūkanas).

 

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo UAB „Mitnija“ kasacinio skundo tretieji asmenys R. K. ir I. Ž. sutinka su kasaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė V. G. prašo kasacinį skundą atmesti, nurodydama šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, nekartojant tų argumentų, kurie jau buvo išdėstyti atsakovės kasaciniame skunde:

Ieškovas atsakomybę už bendrovei padarytą žalą sieja su tariamu sistemingu A. G. veikimu prieš bendrovės interesus. Pažymėtina, kad vadovaujant A. G. AB ,,Mitnija“ dirbo pelningai 2006–2008 m. Atsakovės teigimu, tam tikri bendrovės veiklos epizodai, iš kurių kildinama žala, ieškovo grindžiami UAB „Mitnija“ parengtomis vidinėmis pažymomis ir skaičiavimais, kurie negali būti laikomi objektyviais. Ieškovo UAB „Mitnija“ apyvarta per 2006 m. buvo beveik 140 mln. Lt, per 2008 m. – 288 mln. Lt, t. y. A. G. įvykdė ir viršijo vienintelio akcininko iškeltą užduotį per trejus metus padvigubinti bendrovės apyvartą. Po UAB „Mitnija“ įsigijimo vienintelis akcininkas dividendų forma iš įmonės išėmė daugiau kaip 23 mln. Lt, t. y. tokia suma sumažėjo bendrovės valdomas turtas. Šiai sumai kompensuoti UAB „Mitnija“ valdyba priėmė sprendimus dėl paskolų paėmimo už 39 mln. Lt, dėl to sumažėjo bendrovės vertė. Pasibaigus bendrovės akcijų pardavimo sutartyje trejiems metams po akcijų pardavimo eiti vadovo pareigas, A. G. buvo pasiūlytas konsultanto plėtros klausimais darbas ir tai rodo, kad jis nevertintas neigiamai.

Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šių sąlygų visetas teismų procesiniuose sprendimuose dėl ieškovo kasaciniame skunde vardijamų bendrovės vardu sudarytų sudarytų sandorių nenustatytas. Visi A. G., kaip UAB „Mitnija“ vadovo, veiksmai buvo atlikti vykdant bendrovės valdybos sprendimus dėl tokių veiksmų atlikimo. Tiek bendrovės vadovui, tiek kolegialiam valdymo organui – bendrovės valdybai – turi būti taikomi analogiški jų veiklos standartai, t. y. visi valdymo organai ir jų nariai jų vadovaujamos bendrovės atžvilgiu privalo elgtis vienodai rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Iš to išplaukia, kad, esant valdybos sprendimui, kuris yra neteisėtas ar priešingas įmonės tikslams, negali būti perkeliama atsakomybė vien tik šį sprendimą įvykdžiusiam asmeniui – bendrovės administracijos vadovui. Jeigu pagrindinis akcininkas ir ieškovas UAB „MG Baltic Investment“ valdybos sprendimus vertina kaip teisėtus (o tokia išvada darytina iš to, kad valdybos sprendimų teisėtumas neginčijamas), tokiu atveju laikytina, kad ir bendrovės vadovo sudaryti sandoriai vykdant valdybos sprendimus vertintini pagrįstais ir teisėtais. Bendrovės valdybai buvo suteikti platūs įgaliojimai dėl sandorių sudarymo ir kitų bendrovės valdymo veiksmų, tarp jų tvirtinti bendrovės išlaidų sąmatą, darbų paslaugų bei prekių pirkimo tvarką, analizuoti ir vertinti bendrovės sandorius, revizijų ir audito rezultatus. Tik valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, sprendimus dėl kitų bendrovių akcijų įsigijimo ir t. t. (bendrovės įstatų 7.5 punktas). Taigi nurodyto pobūdžio sprendimų priėmimas yra išimtinai valdybos kompetencija bei atsakomybė.

A. G. dar iki sprendimo dėl akcijų pirkimo priėmimo raštu informavo apie jo turimas AB „Salvyda“ akcijas, o UAB „Mitnija“ vienintelis akcininkas suteikė teisę A. G. visu konkuravimo laikotarpiu būti AB „Salvyda“ dalyviu ir turėti daugiau kaip 30 proc. šios bendrovės akcijų. Kasatorės teigimu, A. G. suteikė visą informaciją apie AB „Salvyda“ akcijų pirkimo sąlygas ir nepažeidė CK 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtintų pareigų būti lojaliam bendrovės atžvilgiu bei vengti interesų konflikto.

Dėl žalos, susijusios su UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijų įsigijimu, atsakovė teigia, kad UAB „Mitnija“ valdybos sprendimai dėl UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijų įsigijimo įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti, todėl A. G. turėjo teisinę pareigą jį vykdyti (ABĮ 37 straipsnio 5 dalis). Byloje ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo apie perkamos UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijų vertę, nors būtent ieškovui įstatymas numato pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Byloje ieškovo pateiktomis UAB „Žaliasis kvartalas“ valdomų žemės sklypų vertinimo ataskaitomis (tiek nepasirašyta UAB ,,Ober-Haus“, tiek kitų turto vertintojų) buvo įvertinta ne UAB „Žaliasis kvartalas“ verslo vertė, bet dalies bendrovei priklaususio turto – žemės sklypų (nekilnojamojo turto) vertė. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas išskiria turto ir verslo vertinimą kaip du atskirus vertinimus (įstatymo 2 straipsnis), skiriasi ir vertinimo metodai (įstatymo 7 straipsnis). Dėl to ieškovas pateikė neteisingus skaičiavimus apie neva patirtą žalą dėl šio sandorio.

Atsakovė patvirtina dirbusi bendrovės generalinio direktoriaus padėjėjos darbą, jos darbo funkcijos buvo bendrovės įvaizdžio plėtra, teigiamos visuomenės nuomonės apie bendrovę formavimas, labdaringa veikla, labdaros ir paramos projektų rengimas ir įgyvendinimas, bendrovės švenčių ir renginių rengimas, generalinio direktoriaus kalbų tekstų parengimas ir t. t.

Dėl sunkvežimų DAF įgijimo UAB „Centrako“ (oficialaus DAF atstovo) patvirtinta, kad jie įgyti palankiomis sąlygomis, buvo reikalingi bendrovės veikloje ir naudojami, taip pat A. G. buvo naudojamas jo bendrovei parduotas už realią rinkos kainą automobilis INFINITY.

Dėl butų pardavimo bendrovės darbuotojams A. G. nėra atsakingas, nes sutartis dėl butų pardavimo sudarė 2007 m. kovo 8 d. UAB „Mitnija“ valdybos sprendimu įgaliotas asmuo R. M. Butai parduoti ilgametėms įmonės darbuotojoms, pageidavusioms įsigyti butus, jokie kiti darbuotojai nepanoro įsigyti butų.

Dėl logistikos centro, prekybos centro ir UAB „Vilniaus duona“ objekto statybų byloje nesurinkta nė vieno įrodymo, ieškovai taip pat nėra nurodę konkrečių A. G. neteisėtų ar netinkamų veiksmų, t. y. būtent kaip netinkamai buvo organizuotas darbas ir pan., ieškovų nurodomi tik abstraktūs teiginiai, kad jeigu objektas jo užsakovui buvo perduotas pavėluotai, už tai yra atsakingas bendrovės vadovas. Pavėluotą objekto perdavimą galėjo lemti įvairūs veiksniai, kaip antai: netinkama  medžiagų  kokybė,  netinkamas subrangovų darbų atlikimas, statyboje dirbusių darbuotojų darbas, lėmęs darbo broką, ir pan., ieškovas šių aplinkybių nepaneigė ir neįrodė, kad vienintelė pavėlavimo priežastis buvo tik A. G. netinkamas darbo organizavimas.

Kasatorė nurodo, kad dėl teismo laikinai pritaikyto draudimo didinti įstatinį kapitalą UAB „Mitnija“ patirti 581 152,57 Lt nuostoliai išaugusių palūkanų forma yra hipotetiniai ir ji neprisidėjo prie šių nuostolių atsiradimo.

 

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

 

Dėl bendrovės vadovo atsakomybės, kai žala kildinama iš jo veiksmų, kuriems pritarė bendrovės valdyba

 

Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Pagal nagrinėjamos ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalies 1 punktą bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

Įmonės valdyba – kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas – atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę–ūkinę veiklą, taip pat už įmonės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę. Valdybos narys, kaip ir bet kuris kitas įmonės vadovas, privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 34 straipsnio 1 dalį valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, taip pat pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka bei bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Valdybos narių pareigoms svarbios nuostatos dėstomos ABĮ 34 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad valdyba priima sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes; sprendimus dėl disponavimo ilgalaikiu turtu, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, taip pat investavimo į ilgalaikį turtą bei kitus nurodytame straipsnyje išvardytus sprendimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad palyginus ABĮ nustatytą valdybos kompetenciją su bendrovės vadovo kompetencija matyti, kad valdybos funkcijos iš esmės siejamos su bendrovės vadovo veiklos kontrole, bendresnio pobūdžio valdymo funkcijų atlikimu bei kur kas pasyvesniu dalyvavimu kasdienėje bendrovės veikloje, už kurią atsakomybė tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Elguva“ v. T. Z., UAB „Eltava“, bylos Nr. 3K-3-6/2013). Valdybos kompetencijai priskiriami didelę reikšmę bendrovės veiklai turintys sprendimai, todėl kai valdyba sudaroma, bendrovės vadovo sprendimas svarbiems sandoriams sudaryti nėra pakankamas. Jei įstatuose nenumatyta kitaip, savo funkcijų valdyba negali deleguoti bendrovės vadovui, taigi sprendimų priėmimas perkeliamas į aukštesnį bendrovės valdymo lygmenį. Tam tikrų sprendimų priskyrimas valdybos kompetencijai turi užtikrinti didesnę kontrolę, gilesnę jų turinio analizę. Valdyba, priimdama jos kompetencijai priskirtus sprendimus, veikia savarankiškai, ji nėra saistoma jai pateiktų bendrovės vadovo pasiūlymų, o neturėdama pakankamos informacijos sprendimui priimti gali pareikalauti, kad būtų atlikta išsamesnė analizė.

Skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma atsižvelgiant į nurodytus skirtumus bei vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo. Dėl to sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Jei kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, išskyrus atvejus kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari. Tai reiškia, kad kai valdyba priima įstatyme ar steigimo dokumentuose jos kompetencijai priskirtus sprendimus, bendrovės vadovas už tokius sprendimus neatsako. Bendrovės vadovo, pasiūliusio svarstyti šį sprendimą valdybai atsakomybė tokiu atveju kyla už tinkamos informacijos nepateikimą, valdybos suklaidinimą, interesų konfliktų neatskleidimą ar kitų vadovo pareigų pažeidimą. Kai bendrovės vadovas įgyvendina kito valdymo organo arba dalyvių susirinkimo priimtą sprendimą, jo atsakomybė galima taip pat ir už bendrovės vadovui suteiktų įgaliojimų viršijimą.

Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Konkrečiu atveju esant šioms prielaidoms ir nesant interesų konflikto, laikytina, kad bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę–komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės–komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013). Plėtodama šią teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.

Kaip pirmiau nurodyta, vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl galima tik esant jo kaltei (CK 6.248 straipsnis). Tai reiškia, kad jei bendrovės vadovas, neatsižvelgiant į jo dalykinę reputaciją, pats neprisiėmė pareigos pasiekti konkretų komercinį, investicinį ar kitą ekonominį rezultatą, jo civilinė atsakomybė negali būti grindžiama vien tuo, kad jis nepasiekė konkretaus rezultato, pavyzdžiui, nespėjo laiku įgyvendinti statybos projekto, – kiekvienu atveju būtina nustatyti ir jo kaltę, t. y. nerūpestingumą arba tyčią. Atsakomybė gali atsirasti ne dėl to, kad nebuvo laiku įgyvendintas projektas, bet, jei būtų nustatyta, kad vadovas nesugebėdavo deramai organizuoti darbo, imdavosi veiklos neturėdamas plano ir nepasirūpindavo ištekliais jam įgyvendinti, neužtikrino esminėms funkcijoms būtinos komunikacijos įmonėje, prisiimdavo įsipareigojimus, kuriuos įmonė sistemingai pažeisdavo ir kt. Jei vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai, išskyrus atvejus, kai laikomasi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.  

 

Dėl ieškinio senaties taikymo, kai bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti senatį

 

Atsakovės kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neišsprendė atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį. Reikšdamas reikalavimą atlyginti TŪB „Mitnijos investicija“ dalių įsigijimo metu patirtą 5 716 200 Lt žalą ieškovas UAB „Mitnija“ kildino ją iš 2006 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties. Antrasis ieškinio reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš UAB ,,Salvyda“ akcijų įsigijimo pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas nuo 2006 m. spalio 12 d. iki 2007 m. gruodžio 13 d. Trečiasis reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas UAB „Mitnija“ 2006 m. spalio 18 d. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią ieškovas įsigijo nuosavybėn 100 proc. UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijų.

Ieškinys pareikštas 2010 m. sausio 21 d., dėl to, kasatorės teigimu, praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovai neįrodė A. G. neteisėtų veiksmų dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo, todėl ši ieškinio dalis atmestina. Teismas konstatavo, kad atsakovės V. G. prašymas taikyti ieškinio senatį neturi įtakos teismo sprendimui, todėl teismas nenagrinėjo ieškinio senaties taikymo klausimo ir dėl jo nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė tai, kad ieškovas neįrodė, jog įsigydamas TŪB „Mitnijos investicija“ ir UAB „Žaliasis kvartalas“ patyrė nuostolių, todėl reikalavimas priteisti jų atlyginimą yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas daliniu sprendimu paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos, padarytos įsigyjant AB „Salvyda“ ir UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijas, ir pakeitė sprendimo dalį dėl žalos, padarytos įsigyjant TŪB ,,Mitnijos investicija“ dalis, atlyginimo, priteisdamas iš atsakovės 4 661 860 Lt žalai atlyginti.

Kasacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia atsakovės kasaciniame skunde išdėstytą teisės klausimą dėl to, ar pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai pagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino ir CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią teismas, ginčo šaliai reikalaujant, taiko ieškinio senatį.

Teisėjų kolegija nurodo tai, kad CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo teisinis padarinys – tai pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio atmetimo kitas savarankiškas procesinis pagrindas nustatytas CPK 260 straipsnyje ir 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriais remiantis išnagrinėjęs bylą ir ištyręs bei įvertinęs įrodymus teismas išsprendžia byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Iš byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas iš esmės išnagrinėjo ieškinio reikalavimų, dėl kurių atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, faktinį ir teisinį pagrįstumą bei konstatavo, kad šie reikalavimai neįrodyti ir jų tenkinti nėra teisinio pagrindo. Padaręs išvadą dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo ir jų netenkinimo teismas sprendė, kad dėl netenkintų ieškinio reikalavimų senaties taikymo klausimas neturi įtakos teismo sprendimui.

Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą atlyginti žalą, padarytą įsigyjant TŪB ,,Mitnijos investicija“ dalis, nekonstatavo šio reikalavimo senaties termino praleidimo. Teismas nurodė, kad 2006 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB ,,Mitnija“ 49/100 dalis TŪB ,,Mitnijos investicija“ įsigijo turėdama tikslą išplėtoti verslą – pastatyti du gyvenamuosius namus, parduoti butus ir taip iš investicijos uždirbti pelno. Sudarydamas šį sandorį A. G. UAB ,,Mitnija“ valdybos pirmininkui pateikė verslo planą per vienerius metus, iki 2007 m. kovo 31 d. ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. pastatyti atitinkamai du daugiabučius namus Kaune, Krėvės pr. 82a, ir parduoti butus. Vykdant šį nekilnojamojo turto plėtros projektą A. G. informavo valdybą, kad jis įgyvendinamas sėkmingai ir planuojami butų pardavimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad A. G. nustatytu terminu šių pareigų neįvykdė, statybos darbų pabaigą atidėjo iki 2008 m. balandžio 30 d. Su šiomis aplinkybėmis, konstatavęs bendrovės vadovo nepakankamą atidumą ir rūpestingumą, apeliacinės instancijos teismas susiejo jo pareigą atlyginti dėl to atsiradusius bendrovės nuostolius (CK 6.263 straipsnis). Tai konstatavęs apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad UAB ,,Mitnija“ žala dėl TŪB ,,Mitnijos investicija“ dalių įsigijimo paaiškėjo ir atsirado pabaigus nekilnojamojo turto plėtros projektą, kurio įgyvendinimo tikslu ir buvo įsigytos TŪB ,,Mitnijos investicija“ dalys. Tai reiškia, kad nuo žalos atsiradimo iki ieškinio reikalavimo teismui (2010 m. sausio 21 d.) CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo suėjęs ir dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ieškinio senaties termino praleidimą ir taikyti jo teisinius padarinius aptartam ieškinio reikalavimui. Be to, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas, kuris išsprendžiamas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirstnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ v. V. V., bylos Nr. 3K-3-356/2013). Kasacinis teismas iš naujo netiria ir nenustatinėja faktinių aplinkybių, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių bei sprendžia teisės klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Taigi apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą priteisti žalos, kildinamos iš TŪB ,,Mitnijos investicija“ dalių įsigijimo sandorio, atlyginimą priteisimo, nekonstatavo ieškinio senaties termino praleidimo ir pagal šio teismo nustatytas bei įvertintas faktines aplinkybes akivaizdu, kad teismas nepripažino senaties termino praleidimo. Tačiau šio teismo motyvuojamojoje dalyje nepateikta atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį motyvuotos teisinės išvados dėl tokio prašymo, todėl kasacinis teismas pripažįsta motyvų neišsamumą (pagal CPK 331 straipsnio 4 dalyje apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamajai daliai išdėstytus reikalavimus) apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kai, apeliantei pateikus prašymą taikyti ieškinio senatį, apeliacinės instancijos teismo šiuo klausimu tiesiogiai nepasisakyta, nors teismo pozicija ir yra matyti iš kitų šio teismo procesinio sprendimo motyvų.

Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas teismo sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Aptartos proceso teisės normos (CPK 331 straipsnio 4 dalis) netikslus laikymasis neteikia procesinio pagrindo kasaciniam teismui vien dėl to daryti išvados apie viso kasacine tvarka apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Kasacinis teismas šioje nutartyje pirmiau išdėstytais motyvais užpildo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų neišsamumą.

 

Dėl vadovo atsakomybės už sutuoktinės įdarbinimą bendrovėje, kuriai jis vadovauja

 

Kasatoriaus UAB ,,Mitnija“ teigimu, buvusio bendrovės direktoriaus žmonos V. G. darbas einant UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus padėjėjos pareigas buvo fiktyvus, nes ji nevykdė realių darbo funkcijų, jai išmokėjus darbo užmokestį bendrovei padaryta žala. Atsakovė V. G. atsiliepime į kasacinį skundą patvirtina realiai dirbusi bendrovės generalinio direktoriaus padėjėjos darbą, jos darbo funkcijos buvo bendrovės įvaizdžio plėtojimas, teigiamos visuomenės nuomonės apie bendrovę formavimas, labdaringa veikla, labdaros ir paramos projektų rengimas ir įgyvendinimas, bendrovės švenčių ir renginių rengimas, generalinio direktoriaus kalbų tekstų parengimas ir kt.

Bylą nagrinėję teismai tyrė ir vertino baudžiamojoje byloje priimtą Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. G. nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių V. G. nutrauktas pagrįstai ir teisėtai, kitus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad UAB ,,Mitnija“ veikla buvo intensyvi, dirbo daug darbuotojų, buvo įgyvendinami stambūs projektai, vadovas pats asmeniškai dalyvavo sprendžiant įvairius klausimus, dėl to V. G. galėjo jam suteikti pagalbą, be to, kitiems asmenims ji buvo žinoma kaip UAB „Mitnija“ darbuotoja.

Konstatuotina, kad įmonės vadovo žmonos įdarbinimas ir piniginių sumų išmokėjimas neapibrėžtoms funkcijoms kelia abejonių dėl tokio veiksmo naudingumo įmonei ir išryškina įmonės bei jos vadovo asmeninių interesų galimą konfliktą. Tačiau bylos įrodymais nepatvirtinta ir bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad bendrovės vadovo padėjėjos įdarbinimas buvo fiktyvus. Teisės aktuose ir UAB ,,Mitnija“ įstatuose nėra apribojimų ar papildomų sąlygų bendrovės vadovui įdarbinti savo šeimos narius. Šiam darbui pagal jo paskirtį nuolat atlikti vadovo pavedimus gali būti reikalingas asmeninio pasitikėjimo darbuotojas. Nors ir pažeidžiantis draudimą painioti asmeninius interesus su įmonės interesais, tačiau neviršijantis konkrečių įgaliojimų bendrovės vadovo pasirinkimas įdarbinant savo žmoną, nereiškia, kad vien dėl šios priežasties tokio darbuotojo įdarbinimas buvo neefektyvus, o nesant nustatytos faktinės aplinkybės apie darbo fiktyvumą negalima spręsti, kad tai buvo padaręs žalą bendrovės kapitalo naudojimas.

 

Dėl vadovo atsakomybės už įmonės gamybos rezultatų (butų) pardavimą įmonės darbuotojams žemesne nei tų butų rinkos kaina

 

Bylos duomenimis, ieškovo UAB ,,Mitnija“ nurodyti pirkimo–pardavimo sandoriai, iš kurių ieškovas grindžia žalą, sudaryti dėl dviejų butų pardavimo, iš kurių vienas parduotas bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojai, kitas – vyriausiajai buhalterei. Teisėjų kolegijos vertinimu, įmonės gamybos rezultatų (produkcijos) pardavimas nusipelniusiems darbuotojams žemesne nei rinkos kaina per se nelaikytinas žalingu įmonei veiksmu, nes de facto tai gali būti darbuotojų skatinimo (premijavimo) forma, nebent įmonės vardu sandorius sudarytų viršijantys įgaliojimus asmenys, toks skatinimas būtų neskaidrus ir neatitiktų juo siekiamų tikslų ar tokiais sandoriais būtų pasiektas priešingas teisei rezultatas (įmonės privedimas prie nemokumo, nemokios įmonės padėties pasunkinimas ar kt.).

UAB ,,Mitnija“ pastatytų butų pirkimo–pardavimo sutartis sudarė, jas pasirašė bendrovės valdybos nutarimu įgaliotas generalinio direktoriaus pavaduotojas R. M. Bendrovės valdybos posėdžio protokolo duomenimis, įgaliotam asmeniui pavesta sandorius sudaryti rinkos kainomis. Byloje nepatvirtinta, kad sutartyse parduodamų butų kaina apskaičiuota A. G. nurodymu, taip pat nepatvirtinta, kad A. G. turėjo kontroliuoti šiuos sudaromus sandorius. Neįrodžius bendrovės vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtus veiksmus kaip būtinos sąlygos sprendžiant dėl prievolės atlyginti žalą. Dėl to bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisiškai pagrįstai sprendė netenkinti šio reikalavimo atlyginti žalą iš bendrovės vadovo už jai priklausiusių butų pardavimą bendrovės darbuotojams.

 

Dėl žalos, kildinamos iš poliakalės Liebherr įsigijimo

 

Atsakovės kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kuriais priteistas žalos atlyginimas už poliakalės Liebherr įsigijimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors įrenginys pagal savo techninius parametrus įsigytas už rinkos kainą, tačiau viršijant UAB „Mitnija“ valdybos 2008 metais tam tikslui numatytas lėšas, neteisėtai (be valdybos pritarimo) panaudojant 1 244 126,40 Lt, o ieškovo patirtą žalą sudaro ši be leidimo panaudota suma iš jos atėmus panaudojus įrenginį gautą naudą bei sumą, už kurią įrenginys parduotas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad vien valdybos sprendimu suteiktų įgaliojimų viršijimas nesudaro pagrindo išvadai dėl žalos atsiradimo, poliakalės įsigijimas atitiko ilgalaikius įmonės veiklos tikslus, poliakalė įsigyta iš AB „Lytagra“ iš dalies barterinių mainų pagrindu, sudarant sąlygas gauti užsakymų iš pastarosios bendrovės, 2004 metais pagamintos poliakalės įsigijimas už mažesnę kainą nebuvo įmanomas, įsigydama poliakalę UAB „Mitnija“ įgijo konkurencinį pranašumą, tai unikali technika, kurios nuomos kaštai būtų buvę labai dideli, ieškovas buhalterinėje apskaitoje fiksavo poliakalės nusidėvėjimą, o tai patvirtina, kad ji buvo naudojama.

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad vien veiksmų neteisėtumas, tarp jų ir įmonės vadovo turimų įgaliojimų viršijimas nepagrindžia žalos padarymo. Nei įmonės vadovų, nei kitų asmenų veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K., L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006), vien neteisėtų veiksmų nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek apskritai žalos faktą, tiek ir jos dydį. Jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai įrodyti negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė faktinę aplinkybę, kad poliakalė įsigyta už rinkos kainą, taigi žala nėra padaryta tuo, kad įmonės vadovas atliko neekvivalentišką turto įsigijimą. Žalos buvimas kildinamas iš aplinkybės, kad toks įrenginys pagal vykdomos veiklos pobūdį ir prognozuojamą jo panaudojimą buvo nereikalingas bendrovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovės vadovui, priimančiam sprendimus dėl technikos įsigijimo, taikomi bendrieji sąžiningumo ir protingumo standartai, taip pat specialieji reikalavimai, išplaukiantys iš konkrečių valdybos sprendimų, kaip antai pareiga neviršyti bendrovės valdybos nustatyto technikai įsigyti lėšų limito. Daikto, kuris nereikalingas bendrovei, įsigijimas gali reikšti neracionalų lėšų panaudojimą net ir tais atvejais, kai jis įsigyjamas už rinkos kainą, nes tokiu būdu įšaldomos bendrovės lėšos, turto išlaikymas reikalauja išlaidų, nenaudojamas daiktas, priklausomai nuo jo pobūdžio, gali prarasti vertę. Dėl to žalą, atsiradusią įsigyjant nereikalingą turtą, gali sudaryti išlaidos įsigyjant daiktą (įsigijimo kaina, palūkanos ir kt.), iš jų atėmus pinigais įvertintą naudą, gautą panaudojant daikto naudingąsias savybes, ir to daikto pardavimo kainą, jei daiktas buvo parduotas už rinkos kainą.

Konkretaus daikto reikalingumas ar nereikalingumas bendrovei yra fakto klausimas, todėl kasacinis teismas, saistomas bylą nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodytus argumentus, patikrina apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad įsigyjant poliakalę nebuvo viršyti valdybos suteikti įgaliojimai, nes, pasak kasatoriaus, nebuvo išnaudotos lėšos technikos įsigyti, numatytos ankstesniais valdybos sprendimais. 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Mitnija“ valdybos posėdyje pritarta sprendimui įsigyti 2004 m. pagamintą poliakalę ir 2008 metų biudžete numatyta 484 000 Lt investicijų suma šiam tikslui pasiekti. Nei ankstesnių metų biudžetuose numatytų lėšų nepanaudojimas, nei kasatoriaus nurodomas objektyvios galimybės įsigyti 2004 m. pagamintą poliakalę už nustatytą kainą nebuvimas nepaneigia bendrovės vadovo įgaliojimų viršijimo fakto, kuris daro jo veiksmus neteisėtus.

Kasatoriaus argumentai, kad poliakalę panaudojant UAB „Mitnija“ veikloje gauta nauda 82 200 Lt viršija apeliacinės instancijos teismo daliniame sprendime nustatytą naudą, grindžiami tuo, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojamas poliakalės nusidėvėjimas, o tai, pasak kasatoriaus, įrodo tolesnį poliakalės naudojimą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad, remiantis 12-uoju verslo apskaitos standartu „Ilgalaikis materialusis turtas“, ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią pati įmonė nusistato, atsižvelgdama į įvairias aplinkybes, o vien nusidėvėjimo fiksavimas buhalterinėje apskaitoje neįrodo nei realaus daikto fizinio panaudojimo, nei tokio naudojimo intensyvumo.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytomis aplinkybėmis, kad itin ribotas įsigytos įrangos panaudojimas, vėliau – jos pardavimas patvirtina tokios brangios įrangos įsigijimo ekonominį nenaudingumą bendrovei. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie įsigytos įrangos ir laimėtų konkursų ryšį, apie tai, kad neturėdama tokios įrangos UAB „Mitnija“ būtų patyrusi didelių įrangos nuomos kaštų, nebuvo nustatytos apeliacinės instancijos teismo ir paneigtos byloje pateiktais įrodymais apie tai, kad įmonė jau turėjo keturias poliakales, kurias panaudodavo įvairiuose statybos objektuose, kad dalyvaujant konkursuose tokio pobūdžio poliakalės pagal konkursų sąlygas nebuvo reikalaujama, kad pateikdama konkursinius pasiūlymus UAB „Mitnija“ nenurodė savo turimos išskirtinės poliakalės, kad realiai įranga buvo panaudojama itin ribotai, o naudojant ją gauta nauda įvertinta 82 200 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas įmonės vadovo veiksmus viršijant jam suteiktus įgaliojimus neteisėtais ir priteisdamas su tuo susijusios žalos atlyginimą, teisės aiškinimo ir taikymo klaidos nepadarė.

 

Dėl žalos, kildinamos iš prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ sistemos

 

Atsakovės kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi, kuria ieškovo naudai priteista 191 020,66 Lt žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad prisijungimo prie dujų sistemos sandoris, nors įmonės vadovo ir buvo sudarytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tačiau šiuo sandoriu padaryta žala atsirado dėl to, kad nebuvo imtasi veiksmų, kuriais būtų siekiama modifikuoti sutartinius santykius, sumažinti įmonės prisiimtus dujų vartojimo įsipareigojimus ir atsakomybės ribas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertindamas aplinkybės, kad UAB „Mitnija“ pasirašė tipinę sutartį, kad dujų kiekio suvartojimą nulėmė naujo vartotojo prijungimo investicijų vertė, kurią apskaičiavo AB „Lietuvos dujos“, kad UAB „Mitnija“ sumokėtos netesybos buvo nukreiptos kompensuoti AB „Lietuvos dujos“ kaštus, patirtus neatlygintinai privedant dujas. Be to, pasak kasatoriaus, gaudama žalos atlyginimą, sumokėtą kaip netesybos, UAB „Mitnija“ nepagrįstai praturtėjo, nes neatlygintinai gavo dujų privedimą ir nėra įsipareigojusi suvartoti tokio dujų kiekio. Kasatorius taip pat nurodo, kad tenkindamas reikalavimą apeliacinės instancijos teismas išėjo už jo ribų, nes ieškovas žalą kildino iš sandorio sudarymo bei jame įsipareigoto suvartoti per didelio dujų kiekio, o žalos atlyginimas priteistas tuo pagrindu, kad atėjus krizei A. G. nesiėmė veiksmų modifikuoti sutartinius santykius.

Juridinio asmens vadovui tenkanti pareiga juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) taikoma tiek sandorių sudarymo, tiek jų vykdymo metu. Vadovui, organizuojančiam kasdienę bendrovės veiklą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis), tenka pareiga nuolat stebėti įmonės sutarčių naudingumą, o nustačius jų nenaudingumą – imtis teisėtų ir protingomis pastangomis prieinamų priemonių, kurios padėtų sumažinti patiriamus nuostolius. Tokios pareigos nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, dėl kurio gali atsirasti žala vadovo vadovaujamai įmonei ir kuri, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, gali būti priteisiama iš įmonės vadovo.

Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei bylą nagrinėję teismai neginčija kasatoriaus nurodomų aplinkybių dėl prisijungimo prie dujų tiekimo sistemos poreikio. UAB „Mitnija“ prisiimtas įsipareigojimas suvartoti atitinkamą dujų kiekį glaudžiai susijęs su tokio įsipareigojimo vykdymu. Jei UAB „Mitnija“ būtų pajėgi suvartoti įsipareigotą dujų kiekį, netesybos AB „Lietuvos dujos“ nebūtų mokamos, taigi žala nebūtų atsiradusi. Ieškovas UAB „Mitnija“ savo reikalavimą kildino iš sudarant sutartį su AB „Lietuvos dujomis“ prisiimto įsipareigojimo ir iš to, kad realiai UAB „Mitnija“ suvartojamas dujų kiekis yra mažesnis. Taigi toks ieškinys siejamas tiek su įmonės vadovo veiksmais sudarant sutartį, tiek ir ją vykdant. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, išėjo už jo ribų.

Vertindama kasatoriaus argumentus, kad UAB „Mitnija“ praturtėjo kasatoriaus sąskaita, nes nesuvartodama įsipareigoto kiekio dujų gavo dujų privedimą, teisėjų kolegija pažymi, kad netesybų mokėjimas sutartiniams partneriams yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Netesybų mokėjimas už nesuvartotą dujų kiekį nėra naudingas įmonei, nes ji turi kompensuoti už prisiimtą įsipareigojimą, kurio negali įvykdyti. Priteisiant kaip žalos atlyginimą iš įmonės vadovo įmonės sumokėtas netesybas įmonė grąžinama į pradinę padėtį, kuri būtų, jei netesybos nebūtų mokamos, t. y. išvengia turtinių praradimų, o ne praturtėja atsakovo sąskaita.

Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad jei bendrovės vadovas A. G. būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, tai būtų galėjęs sumažinti UAB „Mitnija“ patiriamą žalą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas iš esmės grindė tuo, kad vėliau pradėjęs dirbti UAB „Mitnija“ vadovas sudarė susitarimą dėl Naujojo vartotojo sistemos prisijungimo sutarties nutraukimo, pagal kurį UAB „Mitnija“ kompensavo 40 388,87 Lt bendrovės „Lietuvos dujos“ ekonomiškai neatsipirkusias išlaidas bei išsaugojo galimybę vartoti dujas ir mokėti už faktiškai suvartotą dujų kiekį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesnio vadovo ir vėlesnio vadovo galimybės imtis derybinių veiksmų AB „Lietuvos dujos“ atžvilgiu rėmėsi skirtingomis faktinėmis situacijomis. Kaip teisingai pažymima kasaciniame skunde, sutartis su AB „Lietuvos dujos“ buvo nutraukta ir naujas susitarimas pasirašytas tik tada, kai buvo papildomai sumokėta šios bendrovės likusi neatsipirkusi investicijų dalis. Įvertinus visas jau sumokėtas netesybas, UAB „Mitnija“ papildomai turėjo sumokėti 40 388,87 Lt sumą. Iš AB „Lietuvos dujos“ 2009 m. birželio 26 d. rašto matyti, kad ši bendrovė sutiko sumažinti perkamą dujų kiekį tik su sąlyga, kad bus sumokėtos netesybos ir atlyginta likusi ekonomiškai neatsiperkanti skirstymo sistemos plėtojimo išlaidų dalis. Būtent tokiomis sąlygomis ir buvo sumažintas UAB „Mitnija“ įsipareigotas suvartoti dujų kiekis. Dėl to galima daryti išvadą, kad UAB „Mitnija“ būtų tekę kompensuoti neatsipirkusias AB „Lietuvos dujos“ investicijas nepriklausomai nuo to, ar A. G. būtų inicijavęs sutarties pakeitimą, nes naujajam įmonės vadovui taip pat pavyko pakeisti sutartį tik kompensavus AB „Lietuvos dujos“ investicijas ir sumokėjus netesybas. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „Mitnija“ turėjo galimybę išvengti netesybų mokėjimo, jei jos vadovas laiku būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, padaryta neįvertinus bylai reikšmingų įrodymų, netinkamai pritaikius žalos sampratą, ir taip pažeidus proceso (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir materialiosios teisės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) normas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos, padarytos nesiimant priemonių modifikuoti UAB „Mitnija“ sutartinius įsipareigojimus su AB „Lietuvos dujos“, naikintina ir ši ieškovo reikalavimo dalis atmestina.

 

Dėl žalos, kildinamos iš UAB ,,Žaliasis kvartalas“ akcijų įsigijimo

 

Ieškinio reikalavimas atlyginti žalą, kildinamą iš UAB ,,Mitnija“ 100 proc. UAB ,,Žaliasis kvartalas“ akcijų įgijimo, grindžiamas tuo, kad UAB ,,Mitnija“ 2006 m. spalio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už akcijas sumokėjo 5 207 458 Lt ir taip įgijo nurodytą įmonę, kurios turtą sudarė žemės sklypai, jų vertė pagal UAB ,,Ober-Haus“ pažymą sudarė 3 400 000 Lt, t. y. UAB ,,Mitnija“ permokėjo 1 807 458 Lt. Ieškovai teigė, kad A. G. nupirktai įmonei priklausančiuose žemės sklypuose per metus neišplėtojo projekto pastatyti gyvenamuosius namus ir juos greitai parduoti didėjant nekilnojamojo turto kainoms.

Ieškovo kasaciniame skunde nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalimi atmesti šį reikalavimą. Pasak kasatoriaus, teismai nevertino A. G., kaip įmonės vadovo, veiksmų, susijusių su akcijų įsigijimu, neatsižvelgė į tai, kad pristatant sandorį valdybai nebuvo surinkta visa reikalinga informacija, nebuvo parengtas investicijos įgyvendinimo planas. Be to, nebuvo analizuojamas A. G. veiksmų teisėtumas sprendimo įgyvendinimo etape; jis buvo suinteresuotas UAB „Mitnija“ nenaudingo sandorio sudarymu, nes pats planavo plėtoti asmeninį gretimai esantį žemės sklypą.

Bylos duomenimis, investicijų į UAB ,,Žaliasis kvartalas“ tikslas buvo plėtoti ne tik žemės sklypų pardavimą, bet ir turimuose UAB ,,Žaliasis kvartalas“ žemės sklypuose statyti individualius namus bei juos parduoti. Mažėjant nekilnojamojo turto ir statybų paklausai, iš esmės sumažėjus nekilnojamojo turto objektų rinkos kainoms 2008–2009 m., investicija į UAB ,,Žaliasis kvartalas“ žemės sklypus ir objektų juose statybą nebuvo pelninga, kaip to buvo galima tikėtis akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu esant rinkos augimui. Teisėjų kolegija pažymi tą aplinkybę, kad dėl 100 proc. UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijų įsigijimo už 5 207 458 Lt sprendimą 2006 m. spalio 16 d. priėmė UAB ,,Mitnija“ valdyba. UAB ,,Mitnija“ įstatų 7.7.5 punkte nustatyta valdybos kompetencija priimti sprendimus dėl kitų bendrovių akcijų įsigijimo. Įstatų 8.2.6 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas vadovaudamasis bendrovės įstatais ir bendrovės organų sprendimais sudaro bendrovės sandorius. UAB ,,Mitnija“ valdybos 2006 m. gegužės 23 d. posėdyje svarstyti bendrovės generalinio direktoriaus kompetencijos klausimai ir nuspręsta, kad sudarant šiame sprendime išvardytus sandorius būtinas išankstinis valdybos pirmininko pritarimas. Taigi bendrovės įstatuose, taip pat 2006 m. kovo 23 d. susitarime dėl bendrovės valdymo nustatyta tvarka, kad prieš sudarant tam tikrus kriterijus atitinkantį sandorį bendrovės vadovas turi suderinti numatomą sandorį su valdyba, jai pateikti esminę ketinamo sudaryti sandorio informaciją. Byloje nenustatyta, kad priimant šį sprendimą bendrovės vadovas būtų nepateikęs reikšmingos informacijos ar pateikęs klaidingą informaciją apie numatomą sandorį bendrovės valdybai, ar kitaip veikęs priešingai bendrovės interesams. Jei UAB „Mitnija“ valdybai pateikta informacija buvo nepakankama, ji turėjo teisę pareikalauti atlikti papildomą analizę tam, kad galėtų priimti pagrįstą ir informuotą sprendimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neanalizavo A. G. veiksmų įgyvendinant investicinį projektą. Kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovas reikalavimo atlyginti žalą negrindė A. G. neteisėtais veiksmais (neveikimu) statant namus, dėl ko statybos darbų savikaina viršijo už statybos darbus gautas pajamas. Kadangi ieškovas žalą grindė kainų skirtumu tarp kainos, sumokėtos už UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijas, ir jos valdomos žemės rinkos kainos, bendrovės vadovo veiksmai įgyvendinant projektą nesudarė įrodinėjimo dalyko byloje. Be to, teismai nustatė, kad A. G. vadovavimo UAB „Mitnija“ laikotarpiu ši bendrovė atgavo daugiau kaip pusę investuotos sumos, o didžioji dalis turto mažesnėmis nei rinkos kainomis parduota, kai A. G. jau nebevadovavo bendrovei. Dėl to kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtų procesinių sprendimų išvadomis, kad bendrovės vadovas, nepripažintinas pažeidęs savo kaip vadovo tokias teisines pareigas, dėl kurių jis būtų atsakingas už žalą dėl UAB ,,Žaliasis kvartalas“ akcijų įgijimo.

 

Dėl žalos, siejamos su automobilių DAF įgijimu

 

Ieškovo kasaciniame skunde nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais atmesti reikalavimus atlyginti žalą, kildinamą iš automobilių DAF įsigijimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šie automobiliai buvo nereikalingi įmonės veikloje, jie nebuvo naudojami ir galiausiai buvo parduoti. Be to, šiam sandoriui sudaryti A. G. neturėjo valdybos pritarimo ir investavo, viršydamas bendrovės valdybos nustatytą investicijų į sunkvežimių pakeitimą sumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai motyvavo, kodėl atmeta šį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimą pakeisti senus bendrovės sunkvežimius naujais priėmė UAB „Mitnija“ valdyba, o atsižvelgiant į statybos sektoriaus plėtrą UAB „Mitnija“ 2008 metų pradžioje turėjo pagrindą atnaujinti sunkvežimių parką. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad UAB „Mitnija“ 2008 m. biudžete senų sunkvežimių pakeitimui naujais buvo numatyta skirti 277 400 Lt. Kadangi ieškovas reikalavo priteisti 883 429,79 Lt žalos atlyginimą, iš jos atėmus už parduotus senus sunkvežimius gautus 672 059 Lt, likusi suma neviršijo valdybos patvirtintame biudžete numatyto dydžio.

Teismų nustatyta, kad atsižvelgiant į numatomą UAB „Mitnija“ statybų verslo plėtrą šios bendrovės valdyba buvo nutarusi pakeisti senus sunkvežimius naujais, šiam tikslui buvo numatyta įmonės biudžete skirti 277 400 Lt. UAB „Mitnija“ 2008 metų biudžete tokio dydžio investicija numatyta sunkvežimių pakeitimui, tai sudaro pagrindą spręsti, kad kartu buvo planuojamas ir senų sunkvežimių pardavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Mitnija“ vadovo sprendimas parduoti senus ir įsigyti naujus DAF automobilius yra valdybos sprendimo atnaujinti sunkvežimių parką įgyvendinimas. Atsakomybė UAB „Mitnija“ vadovui galėtų kilti, jei priimtas sprendimas būtų įgyvendinamas pažeidžiant šioje nutartyje aptartas įmonės vadovo pareigas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pakeičiant senus sunkvežimius naujais DAF sunkvežimiais nebuvo viršytos 2008 metų biudžete numatytos lėšos. Bylos medžiaga patvirtina, kad įsigyjant sunkvežimius DAF ši suma buvo gerokai viršyta. Remiantis ieškovo pateiktais duomenimis, kurių tikrumo atsakovas neginčijo, už sunkvežimių įsigijimą sumokėta pardavėjui arba lizingo įmokų suma sudaro 2 683 391 Lt. Ieškovas savo nuostolius skaičiavo iš šios sumos atimdamas gautą naudą panaudojant sunkvežimius ir turto pardavimo arba likutinę vertę. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos atėmė už senų sunkvežimių pardavimą gautas sumas. 672 059 Lt suma, gauta pardavus senus sunkvežimius, gali būti reikšminga nustatant valdybos patvirtintame biudžete numatytų lėšų viršijimo mastą, tačiau ne apskaičiuojant UAB „Mitnija“ galbūt patirtų nuostolių dydį. Akivaizdu, kad, net sudėjus senų sunkvežimių pardavimo kainą su sunkvežimių pakeitimui 2008 metų biudžete numatytomis išlaidomis, senų sunkvežimių pakeitimo naujais kaštai gerokai viršijo valdybos numatytą skirti sumą. Ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą taip pat grindė įsigytų automobilių nereikalingumu bendrovei, pateikdamas argumentus, kad automobiliai DAF įsigyti neorganizuojant konkurso, neatlikus automobilių atsiperkamumo ir ekonominės naudos skaičiavimo. O atsakovas įrodinėja būtinybę keisti senus sunkvežimius į naujus dėl pirmųjų neatitikties ES standartams ir dėl vadovavimosi ilgalaikiais įmonės tikslais atliekant tokią investiciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje aptarta įmonės vadovo diskrecija priimant verslo sprendimus ir atsakomybės netaikymas už įprastą ūkinės–komercinės veiklos riziką pasižymi specifika tais atvejais, kai vadovas veikia viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Įgaliojimų viršijimas savaime yra neteisėtas veiksmas, kurio neteisėtumo nepanaikina net ir sąžiningas veikimas bendrovės interesais bei konkretaus vadovo veiksmo ekonominės logikos ir rizikos ypatumai, nebent būtinumą viršyti įgaliojimus pagrįstų specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą. Jei dėl įmonės vadovo įgaliojimų viršijimo atsirado žala, vadovas negali išvengti jos atlyginimo remdamasis verslo sprendimų priėmimo taisykle. Byloje nenustatyta, kad A. G. dėl sunkvežimių keitimo sandorio, kurio metu buvo investuota reikšminga lėšų suma, būtų siekęs gauti ir gavęs valdybos pritarimą, taip pat nepateikiami duomenys, kokios kliūtys galėjo sukliudyti šį sandorį aptarti su valdyba. Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, aptariami sandoriai sudaryti neatlikus jokios analizės, ekonominio atsiperkamumo skaičiavimų, nesvarsčius galimų alternatyvų, neorganizavus konkurso ir pan. Tokio pobūdžio sandorio sudarymas nepasižymi skubumu, kai įmonės vadovui tenka greitai priimti rizikingus sprendimus. Taigi, viršydamas sunkvežimių pakeitimui 2008 metų biudžete numatytą investicijų sumą, UAB „Mitnija“ vadovas atliko neteisėtus veiksmus, o argumentų, kodėl be gilesnės analizės prireikė atlikti tokią investiciją, nėra pateikiama.

Pirmiau nurodyta, kad vien veiksmų neteisėtumas, tarp jų ir įmonės vadovo turimų įgaliojimų viršijimas nepagrindžia žalos padarymo. Vertinant, ar dėl tokio neteisėto veiksmo atsirado žala, turi būti atsižvelgiama į bendrąją žalos sampratą, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškovo potencialiai patirtų nuostolių dydžio nenustatinėjo, konstatuodamas neteisėtų veiksmų nebuvimą, o apeliacinės instancijos teismas, iš ieškovo prašomos žalos atlyginimo sumos nepagrįstai atimdamas už senų sunkvežimių pardavimą gautas sumas, konstatavo, kad žala nepadaryta. Taigi nei žalos faktas, nei jos dydis bylą nagrinėjusių teismų iš esmės liko nenustatytas, tai sudaro pagrindą perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad atsakovas įrodinėjo, jog būtent dėl automobilių keitimo sandorio bendradarbiaujant su UAB „Centrako“ ieškovas buvo pasirinktas kaip techninis prižiūrėtojas UAB „NTV ranga“ statomame objekte, o tai sudarė galimybes UAB „Mitnija“ uždirbti papildomų pajamų. Remiantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo gautos naudos turi būti ištirtos, nes jos gali būti teisiškai reikšmingos nustatant atlygintinų nuostolių dydį.

 

Dėl žalos, siejamos su automobilio INFINITY įgijimu

 

Ieškovo kasaciniame skunde nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalimis netenkinti reikalavimo atlyginti žalą, susijusią su UAB „Mitnija“ automobilio INFINITY įsigijimu iš A. G. Pasak kasatoriaus, toks automobilis bendrovei buvo nereikalingas, jį parduodamas A. G. buvo nelojalus bendrovei.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad už įsigyjamą automobilį nebuvo permokėta, t. y. jis buvo įsigytas rinkos kaina. Be to, šiam sandoriui po jo sudarymo pritarė bendrovės valdyba. Kasaciniame skunde šių faktinių aplinkybių nustatymas teisės taikymo aspektu nėra ginčijamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio, įvaizdžio valdymo strategijos įmonei gali būti reikalingi ir prabangūs automobiliai, jei šios finansinė padėtis leidžia juos išlaikyti be veiklos sutrikdymų ir jų kaina yra protinga. Tačiau tokio automobilio įsigijimas iš paties įmonės vadovo, prieš tai neorganizavus konkurso, neįvertinus automobilio įsigijimo poreikio, leidžia teigti, kad vadovas veikė esant interesų konfliktui. Vis dėlto vien sandorio sudarymas interesų konflikto situacijoje savaime nepatvirtina žalos įmonei padarymo. Byloje nenustatyta, kad aptariamą automobilį bendrovė pirko už neprotingą kainą. Automobilio išlaikymo išlaidos patvirtina jo faktinį naudojimą. Nors kasatorius ir teigia, kad šis automobilis buvo nereikalingas bendrovei, tačiau kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai, konstatavę automobilio naudingumą įmonei, padarė teisės taikymo klaidą. Aplinkybė, kad automobilio įsigijimui, nors ir po sandorio sudarymo, pritarė valdyba, patvirtina, kad šio įmonės valdymo organo valia atitiko vienvaldiškai priimtą bendrovės vadovo sprendimą įsigyti tokį automobilį. Kasacinio skundo argumentas, kad valdyba neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pritarti sandoriui, neatitinka ABĮ ir kituose teisės aktuose reglamentuotų bendrovės valdybos funkcijų, todėl yra teisiškai nepagrįstas.

 

Dėl žalos, kildinamos iš UAB „Mitnija“ vadovo veiksmų įsigyjant AB „Salvyda“ akcijas

 

Ieškovo kasaciniame skunde nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalimis, kuriomis netenkintas reikalavimas priteisti žalą, atsiradusią UAB „Mitnija“ dėl to, kad buvo permokėta už AB „Salvyda“ įsigytas akcijas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė teiginį, kad AB „Salvyda“ akcijų įsigijimą inicijavo būtent A. G. Teismas taip pat sprendė, kad pagrindinis AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo tikslas buvo ne pelno gavimas, statant gyvenamuosius namus boilerinių vietoje, o AB „Salvyda“ prijungimas, be to, UAB „Mitnija“ valdybos nariai, būdami profesionalai, turėjo suprasti, kad AB „Salvyda“ priklausančiuose žemės sklypuose investicijų išplėtoti nepavyks, todėl A. G. negalėjo jų suklaidinti.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas klaidingai akcentavo valdybos vaidmenį nagrinėjamo sandorio sudarymo procese, neįvertino to, kad valdybos sprendimai priimti remiantis A. G. pateikta informacija, netinkamai nustatė AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo priežastis.

Jei įmonė normaliomis komercinėmis sąlygomis už rinkos kainą iš savo vadovų ir (ar) su jais susijusių asmenų įsigyja kitą jai reikalingą įmonę, šiems atskleidus interesų konfliktą, toks sandoris nėra neteisėtas ir nelaikytinas žalingu. Tačiau šioje byloje kasatorius įrodinėjo, kad už AB „Salvyda“ akcijas sumokėta kaina gerokai viršijo jos valdomo turto kainą. Išsiskyrė bylos šalių vertinimas dėl to, koks buvo tokio sandorio tikslas – prijungti infrastruktūriškai susijusią įmonę prie UAB „Mitnija“ ar išplėtoti jos turimus žemės sklypus, turint tikslą gauti pelną. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga tiek, kiek ji gali padėti nustatyti, ar yra pagrįsta už įsigytas akcijas mokama kaina. Be to, šalys skirtingai vertina tuomečio UAB „Mitnija“ vadovo A. G. vaidmenį sudarant akcijų įsigijimo sandorį.

Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesuteikė teisinės reikšmės ieškovo pateiktiems įrodymams (retrospektyviam AB „Salvyda“ akcijų vertinimui, jos turimo nekilnojamojo turto vertinimui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadai), kuriais ieškovas įrodinėjo aplinkybes, jog už AB „Salvyda“ akcijas įmonės vadovui sumokėta rinkos vertę gerokai viršijanti kaina. Bendrovės akcijų vertę lemia jos turimo turto ir (arba) jos plėtojamo (planuojamo plėtoti) verslo vertė. Nagrinėjamu atveju teismams paneigus ieškovo siektą įrodyti faktinę aplinkybę, kad AB „Salvyda“ akcijos buvo įsigytos dėl jos turimų ir A. G. pristatytų kaip patrauklių ir siekiamų išplėtoti žemės sklypų, lieka nepašalintas prieštaravimas, kodėl UAB „Mitnija“ už įsigyjamas akcijas sumokėjo tokią sumą. Vien aplinkybė, kad UAB „Mitnija“ ir AB „Salvyda“ buvo susijusios įmonės (UAB „Mitnija“ nuomojosi iš AB „Salvyda“ tam tikras patalpas), o dalis UAB „Mitnija“ metalo konstrukcijų gamyklos stovėjo ant AB „Salvyda“ priklausančios žemės, savaime nedaro šios bendrovės akcijų vertingesnių bei nepateisina kainos, keletą kartų viršijančios jų vertę, mokėjimo. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodytus argumentus, kad neįsigijus AB „Salvyda“ akcijų būtų tekę perkelti ant AB „Salvyda“ žemės iš dalies stovinčią UAB „Mitnija“ metalo konstrukcijų gamyklą, nes svetimos žemės naudojimas galimas ne tik įsigijus ją nuosavybės teise, bet ir kitų sutartinių ar administracinių teisinių santykių pagrindu. Tą patvirtina ir iki akcijų įsigijimo susiformavę šalių teisiniai santykiai, kai UAB „Mitnija“ nuomojosi tam tikrą AB „Salvyda“ priklausantį turtą. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Mitnija“ galėjo turėti interesą įsigyti AB „Salvyda“ akcijų, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jų įsigijimas UAB „Mitnija“ buvo toks neišvengiamas, kad neįsigijusi šių akcijų ji būtų patyrusi kažkokių neigiamų padarinių, dėl kurių turėjo būti pasirengusi už akcijas mokėti rinkos vertę gerokai viršijančią kainą. Skirtingo pobūdžio civilinių teisių objektų vertė palyginama įvertinus juos pinigais. Ne tik daiktai, bet ir kiti civilinių teisių objektai (pvz., turtinės teisės, vertybiniai popieriai) turi pinigais išreikštą vertę. Tam tikrais atvejais kainos, viršijančios rinkos kainą, sumokėjimas gali būti nulemtas specifinių įsigyjamo turto savybių, kaip antai specifinio ryšio su daikto pirkėju ir jo galima gauti specifine nauda būtent tam konkrečiam pirkėjui. Tačiau tokia specifinė nauda taip pat gali būti išreikšta pinigais. Sumokėtos kainos ir turto rinkos vertės skirtumas reiškia, kad už sumokėtą kainą nebuvo gauta ekvivalentiška nauda, o tai gali lemti už tokį sandorį atsakingo asmens civilinę atsakomybę. Taigi nepriklausomai nuo to, įsigyjant AB „Salvyda“ akcijas buvo siekiama išplėtoti jos turimus žemės sklypus ar prijungti infrastruktūriškai susijusią įmonę, skirtingai nei nurodoma atsiliepime į kasacinį skundą, veiklos sąsajumas per se neįrodo sandorio naudingumo fakto. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo AB „Salvyda“ ir UAB „Mitnija“ sąsajumą, tačiau, padarydami išvadą, kad už AB „Salvyda“ akcijas nepermokėta ir neįvertinę įrodymų apie AB „Salvyda“ akcijų vertę jų įsigijimo momentu, padarė įrodinėjimo taisyklių pažeidimą.

Šioje nutartyje akcentuota įmonės vadovo pareiga vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) negali būti įgyvendinama vien formaliai. Byloje nustatyta ir neginčijama faktinė aplinkybė, kad UAB „Mitnija“, jos valdybos nariams ir akcininkui buvo žinoma apie bendrovės vadovo turimas AB „Salvyda“ akcijas ir apie tai, kad akcijų įsigijimo sandoris būtų sudaromas su bendrovės vadovu, taigi A. G. savo privačių interesų, susijusių su nagrinėjamu sandoriu, nenuslėpė. Ar vadovas realiai suvaldė interesų konfliktą, vis dėlto turi būti nustatoma įvertinus teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą. Bylą nagrinėję teismai didelę reikšmę suteikė 2006 m. liepos 21 d. UAB „Mitnija“ valdybos posėdžio protokolui, kuriame užfiksuota, kad valdybos pirmininkas pasiūlė bendrovei įsigyti AB „Salvyda“ akcijų, už vieną mokant ne daugiau kaip 682 Lt, ir kad už tokį valdybos sprendimą balsavo du valdybos nariai iš trijų, o A. G. susilaikė. Teisėjų kolegijos nuomone, vien aplinkybė, kad pagal pateiktą protokolą ne A. G., o kitas valdybos narys pristatė AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo klausimą, be to, A. G. susilaikė balsuodamas, savaime nepatvirtina, kad jo vaidmuo nagrinėjamame sandoryje buvo antraeilis. Šiuo atveju nėra tiek reikšminga, kuris asmuo formaliai pristatė planuojamą sandorį bendrovės valdymo organuose, kiek tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, patvirtinanti įmonės vadovo elgesį interesų konflikto situacijoje. Neabejotina, kad tokia akcijų įsigijimo kaina nebuvo pasiūlyta atsitiktinai, apie tai nežinant A. G., o buvo šalių derybų (nors ir neįformintų dokumentais) rezultatas. Išvadą apie tam tikros aplinkybės egzistavimą teismas turi daryti iš įrodymų visumos, įstatymas nė vienam įrodymui nesuteikia iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo procesas ir įrodymų vertinimas remiasi ne tik byloje pateiktų dokumentų turinio analize, bet ir logikos dėsniais. Atsižvelgiant į konkrečios situacijos specifiką, išvadą apie tam tikros aplinkybės egzistavimą arba neegzistavimą galima daryti iš netiesioginių įrodymų, ir iš įrodymų nebuvimo.

Jei dėl tarpusavio sandorio bendrovė ir jos vadovas negauna ekvivalentiškos naudos, bet priešingai, bendrovė patiria žalą, o dėl to paties sandorio jos vadovas gauna naudą, egzistuoja preliminarus pagrindas manyti, kad jos vadovas veikė esant interesų konfliktui ar atliko kitus neteisėtus veiksmus. Už AB „Salvyda“ akcijas sumokant rinkos vertę viršijančią suma, tiesioginę naudą iš tokio sandorio gauna A. G. ir su juo susiję asmenys, esantys akcijų savininkais, taigi akivaizdus tuomečio UAB „Mitnija“ vadovo suinteresuotumas, kad jo vadovaujama bendrovė už jo turimas akcijas sumokėtų kuo didesnę kainą. Turto pardavėjo siekis už parduodamą turtą gauti kuo didesnę kainą nėra neteisėtas, tačiau kai turto pardavėjas kartu yra turtą perkančios bendrovės vadovas, tai lemia jo pareigą veikti ne tik asmeniniais (pardavėjo) interesais, bet siekti abipusio sandorio naudingumo bei nesudaryti sandorio, kuris būtų naudingas pardavėjui ir žalingas pirkėjui. Jei sprendimą sudaryti sandorį įmonės vardu priima kitas valdymo organas, kuris dėl informacijos trūkumo, jos prieštaringumo, netinkamo aplinkybių vertinimo ketina sudaryti sandorį nenaudingomis įmonei sąlygomis, bendrovės vadovo lojalumo pareiga neleidžia jam veikti kaip vien asmeninės naudos siekiančiam pardavėjui bei įpareigoja imtis aktyvių veiksmų, užkirsiančių kelią žalos įmonei atsiradimui. Byloje esančiais įrodymais nepaneigtas ieškovų argumentas, kad medžiagą UAB „Mitnija“ valdybos posėdžiams pristatydavo bendrovės vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateiktas joks AB „Salvyda“ akcijų vertinimas, kuris būtų atliktas prieš šių akcijų įsigijimą, jokia išankstine analize nėra pagrįstas tokių akcijų įsigijimo naudingumas ir galima jų kaina, į aplinkybę, kad A. G. prieš nagrinėjamo sandorio sudarymą aktyviai supirkinėjo AB „Salvyda“ akcijas ir rengėsi jų pardavimui, į tai, kad sprendimas įsigyti AB „Salvyda“ akcijas priimtas praėjus trumpam laikui (mažiau kaip keturiems mėnesiams) po to, kai pasikeitus UAB „Mitnija“ akcininkui buvo suformuota nauja šios bendrovės valdyba, į tai, kad įmonės vadovas yra geriausiai susipažinęs su įmonės situacija, į aukštą pasitikėjimo A. G. kaip įmonės vadovu laipsnį, bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo A. G. neinicijavo, kad iniciatyva dėl tokio sandorio sudarymo ir akcijų kainos nustatymo išėjo iš valdybos pirmininko padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į konkrečios situacijos specifiką, įmonės vadovo interesų konflikto vengimas gali reikalauti ne tik pasyvaus elgesio (nedalyvauti priimant atitinkamą sprendimą), bet ir aktyvių veiksmų. Įmonės vadovo lojalumo pareiga jo vadovaujamai įmonei reiškia ir pareigą imtis priemonių, kad dėl sandorio su įmonės vadovu jo vadovaujama įmonė nepatirtų žalos. Vadovas, dalyvaudamas sandoryje su bendrove, kurios vadovas jis yra, turi ne vien formaliai atskleisti interesų konflikto situaciją, tačiau ir įspėti apie galimus neigiamus sandorio padarinius bei jam žinomą riziką, dėl kurios gali atsirasti žala. Būdamas vadovu, A. G. nepasiūlė bendrovei atlikti planuojamų įsigyti AB „Salvyda“ akcijų vertinimo, kuris būtų padėjęs nustatyti pagrįstą akcijų kainą, neįspėjo apie akcijų įsigijimo keliamą riziką. Kadangi jis nebuvo vien pasyvus akcijų perleidimo sandorio dalyvis ir jam aktyviai rengėsi, tai atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja CK 2.87 straipsnio 2–3 dalyse reglamentuotų lojalumo ir interesų konflikto vengimo pareigų pažeidimą.

Kadangi bylą nagrinėję teismai atmetė žalos atlyginimo ieškinį nepagrįstai nenustatę A. G. neteisėtų veiksmų ir dėl šios priežasties nevertinę AB „Mitnija“ patirtos žalos dydžio, o faktinių aplinkybių nustatymas nepatenka į kasacinio teismo kompetenciją, bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo priėmė UAB „Mitnija“ valdyba, taigi A. G. veiksmai nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Žalą, jei ji atsirado, nulėmė tiek netinkamas įmonės vadovo veikimas interesų konflikto situacijoje, tiek ir UAB „Mitnija“ valdybos veiksmai pernelyg pasikliaujant vadovo pateikta informacija ir pritariant sandoriui nepakankamai įvertinus potencialią žalos riziką. Atsižvelgusi į tai, kad dėl ieškovui žalingo sandorio naudą gavo A. G., o ne sandoriui pritarę valdybos nariai, ir įvertinusi jo vaidmenį sudarant sandorį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiam asmeniui (jo teisių perėmėjams) tenka pareiga atlyginti didžiąją dalį ieškovo patirtos žalos, susijusios su AB „Salvyda“ akcijų įsigijimu. Konkretų AB „Mitnija“ patirtos žalos dydį ir iš atsakovo priteistinos žalos dalį atsižvelgiant į jo kaltės laipsnį turi nustatyti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

 

Dėl žalos, kildinamos iš UAB „Mitnija“ vadovo veiksmų įsigyjant TŪB „Mitnijos investicija“ dalis

 

Atsakovės kasaciniame skunde prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas žalos atlyginimas, kildinamas iš UAB „Mitnija“ vadovo veiksmų vykdant gyvenamųjų namų statybos projektą, susijusį su TŪB „Mitnijos investicija“ dalių įsigijimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad A. G., pateikdamas TŪB „Mitnijos investicija“ dalių įsigijimo verslo pelningumo perspektyvą, buvo nesąžiningas ir suklaidino valdybos narius, tačiau sprendė, kad šis asmuo, būdamas atsakingas už investicijų įgyvendinimą, gyvenamųjų namų nustatytais terminais nepastatė, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė iš atsakovės UAB „Mitnija“ dvejų metų laikotarpio investicinės veiklos rezultatą, nevertindamas paliktos ūkinės bendrijos ir jos turto vertės, vien akcininko netenkinantis bendrovės veiklos rezultatas nesudaro pagrindo jį vertinti kaip bendrovės valdymo organo nario padarytą žalą, įsigyjant TŪB „Mitnijos investicija“ dalis nebuvo nustatytas sandorio atsipirkimo terminas, UAB „Mitnija“ vadovo atsakomybę šalina arba mažina paties ieškovo ir valdybos veiksmai, A. G. veiksmų teisėtumo vertinimas turėjo apsiriboti laikotarpiu, kai jis ėjo UAB „Mitnija“ vadovo pareigas, A. G. vadovavimo laikotarpiu TŪB „Mitnijos investicija“ veikla buvo pelninga, jis negali būti atsakingas už tai, kad po bendrovės vadovo darbo sutarties nutraukimo TŪB „Mitnijos investicija“ butai pradėti pardavinėti daug pigiau, gyvenamųjų namų statyba užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, o apeliacinės instancijos teismas, neįvertindamas šių aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Be to, apeliacinės instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškinys buvo reiškiamas dėl A. G. neteisėtų veiksmų sudarant sandorį, o žala priteista dėl gyvenamųjų namų statybos projekto netinkamo plėtojimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas žalos atlyginimo prievolę kildino ne iš A. G. neteisėtų veiksmų sudarant TŪB „Mitnijos investicija“ dalių įsigijimo sandorį, o netinkamai plėtojant gyvenamųjų namų statybos projektą, todėl kasacinio skundo argumentai dėl akcininko ir valdybos vaidmens sandorio sudaryme nėra teisiškai reikšmingi. Vertinant, ar priteisdamas žalos atlyginimą apeliacinės instancijos teismas neperžengė pareikšto ieškinio ribų, pažymėtina, kad ieškinys buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog teikdamas bendrovės valdybos nariams priimti sprendimą dėl TŪB „Mitnijos investicija“ A. G. veikė viršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnį, nes žinojo, kad UAB „Mitnija“ nėra pajėgi pristatytais terminais įgyvendinti projektą ir gauti valdybos nariams nurodytą pelną. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad A. G. netinkamo vadovavimo bendrovei padarinys – verslo planas, kuris buvo pagrindas TŪB „Mitnijos investicijos“ dalių kainos nustatymui, nebuvo tinkamai įgyvendintas, daugiabučiai namai nebuvo laiku pastatyti, o juose esančių butų nespėta parduoti tol, kol nekilnojamojo turto kainos didėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas žalą kildino tiek iš bendrovės vadovo veiksmų sudarant sandorį, tiek jį įgyvendinant, nes galimas sandorio žalingumas atsiskleidė būtent priimto sprendimo įgyvendinimo etape, todėl argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo atmestini.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad priteisiant žalos atlyginimą buvo vertinami A. G. veiksmai jam nustojus eiti įmonės vadovo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas žalos atlyginimą kildino iš to, kad nebuvo įgyvendintas gyvenamųjų namų statybos projektas, kaip buvo numatyta, 2007 metais, t. y. A. G. esant UAB „Mitnija“ vadovu, o jeigu projektas būtų įgyvendintas laiku, būtų išvengta ekonominės krizės padarinių ir poreikio butus pardavinėti pigiau. 

Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, konstatavo objektyvų gyvenamųjų namų komplekso Kaune, V. Krėvės pr., nepastatymo laiku faktą ir sprendė, kad to priežastis buvo A. G., kaip bendrovės vadovo, elgesys. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad vieno namo Krėvės prospekte statybą planuota baigti iki 2007 m. kovo 31 d., kito – iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. Vis dėlto kasatorius nurodo ir bylos medžiaga patvirtina, kad 2008 m. biudžete projekto pabaiga pratęsta iki 2008 m. balandžio 30 d., todėl lieka nenustatyta, kurio termino pažeidimas galėtų reikšti įmonės vadovo pareigų pažeidimą. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, teismo išvada, kad dėl darbų įgyvendinimo vėlavimo atsakingas A. G., nes jis elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, padaryta neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Vien objektyvus vėlavimas atlikti atitinkamų metų biudžete numatytus darbus savaime nelemia įmonės vadovo atsakomybės, jei nėra nustatytas konkretus įmonės vadovui tenkančių pareigų netinkamas vykdymas. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nevertinant priežasčių, kurios galėjo lemti vėlesnį darbų terminą. Pirmiau nurodyta, kad ne kiekvienas žalą sukėlęs projektas lemia įmonės vadovo atsakomybę. Vadovo atsakomybė atsiranda tik pažeidus šioje nutartyje aptartas įmonės vadovo pareigas, kurių pažeidimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamai ištirtas. Dėl šios priežasties skundžiama dalinio sprendimo dalis naikintina ir perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

Dėl žalos, kildinamos iš logistikos centro, prekybos centro ir UAB „Vilniaus duona“ objekto statybų

 

Ieškovo kasaciniame skunde nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalimi atmesti reikalavimą atlyginti žalą, kurią UAB „Mitnija“ patyrė sumokėjusi netesybas užsakovams už A. G. pasitelktų subrangovų vėlavimą laiku atlikti darbus. Kasaciniame skunde teigiama, kad jau žalos padarymo fakto konstatavimas suponuoja ir konkretaus asmens atsakomybės klausimą, rūpestingas ir apdairus vadovas privalo taip organizuoti bendrovės veiklą, kad jai netektų mokėti netesybų, o A. G. taip neveikė.

Pirmosios instancijos teismas pareikštą ieškinį atmetė remdamasis tuo, kad visų nurodytų objektų statyba UAB „Mitnija“ buvo pelninga, pelnas iš Logistikos centro sudarė beveik 13 mln. Lt, iš prekybos centro – viršijo 16 mln. Lt, o iš „Vilniaus duona“ objekto – 2 mln. Lt. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad, UAB „Mitnija“ kilus prievolei užsakovams mokėti netesybas, buvo imtasi veiksmų patirtiems nuostoliams kompensuoti, o tai, kad dalies nuostolių nepavyko kompensuoti dėl subrangovų nemokumo arba dėl to, kad dėl dalies nuostolių dar vyksta teisminiai ginčai, negali būti vertinama kaip įmonės vadovo neteisėtas veiksmas.

Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, kad vien žalos atsiradimo faktas lemia įmonės vadovo pareigą šią žalą atlyginti. Toks aiškinimas neatitinka ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuotų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013) ir šioje nutartyje analizuotų vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, pagal kurias bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą, o vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. G. neteisėtus veiksmus siejo su tuo, kad darbus užsakovams vėlavo atlikti UAB „Mitnija“ pasitelkti subrangovai. Bylos medžiaga patvirtina, kad sutartyse su darbus vykdžiusiais subrangovais buvo numatytas tinkamas subrangovų atsakomybės reglamentavimas, o šiems pažeidus darbų atlikimo terminus A. G. ėmėsi visų teisėtų priemonių nuostoliams išieškoti. Įmonės vadovas nebuvo prisiėmęs subrangovų nemokumo rizikos, todėl aplinkybė, kad ne visus nuostolius pavyko realiai išieškoti, nedaro A. G. veiksmų neteisėtų. Byloje nebuvo nustatyti neteisėti A. G. veiksmai, susiję su netinkamu subrangovų pasirinkimu ar netinkamu darbo organizavimu, o subrangovams vėluojant atlikti darbus A. G. ėmėsi priemonių UAB „Mitnija“ interesams apginti.

Be to, kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu nėra ginčijama teismų nustatyta faktinė aplinkybė, kad aptartų objektų statyba, iš kurios kasatorius kildino savo patirtą žalą, iš principo buvo pelninga. Netesybų mokėjimas nėra naudingas bendrovei, nes net ir pelningo projekto atžvilgiu mažina bendrovės gautiną pelną, t. y. nemokant netesybų pelno būtų galima gauti dar daugiau. Tačiau prisiimta rizika mokėti netesybas gali būti pateisinama, kai net ir padengus netesybas projektas pasižymi bendru pelningumu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, teismui nustatant bendrovės vadovo atsakomybę už jo sudarytais vienkartiniais sandoriais kontrahentų padarytą žalą bendrovei, apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį, įvertintina ir bendrovės gauta nauda iš ilgalaikės komercinės veiklos su tais pačiais kontrahentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Arvi cukrus“ v. G. V., bylos Nr. 3K-3-699/2013), taigi nuostolių bendrovei padarymo epizodas negali būti vertinamas atskirtai nuo naudos gavimo iš to paties veiksmo (CK 6.249 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, neįrodžius A. G. neteisėtų veiksmų, reikalavimas atlyginti žalą, pasireiškusią UAB „Mitnija“ sumokėtomis netesybomis, pagrįstai buvo atmestas.

 

Dėl nuostolių atlyginimo akcininkui piktnaudžiaujant teisėmis

 

Konstitucijos 28 straipsnyje skelbiama, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Pagal šį straipsnį žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatytas draudimas piktnaudžiauti teise yra privalomas ir galioja vienodai tiek dėl piktnaudžiavimo materialiosiomis subjektinėmis teisėmis, tiek dėl piktnaudžiavimo procesinėmis subjektinėmis teisėmis. Akcininkui taip pat draudžiama įgyvendinti savo kaip bendrovės dalyvio teises priešingai jų paskirčiai. Ginčui aktualios ABĮ redakcijos 15 straipsnyje įtvirtinta, kad akcininkai turi šias turtines teises: gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų; pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų; įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei; kitas įstatymų nustatytas turtines teises. Akcininko neturtinės teisės reglamentuotos ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje, kur įtvirtinta, kad akcininkai turi neturtines teises: dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; gauti šio įstatymo nurodytą informaciją apie bendrovę; kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą. Teisėjų kolegija, aiškindama šias bendrovių teisės normas, pažymi, kad akcininkui nurodytos turtinės ir neturtinės teisės suteikiamos tam, kad šis galėtų stebėti ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę, taip pat kad galėtų patenkinti investicijos grąžos lūkestį. Tačiau akcininkui draudžiama naudotis šiomis teisėmis sąmoningai siekiant sukurti nepateisinamos žalos (tokia žala nelaikomi atvejai, kai žala yra neišvengiamas normalaus ir sąžiningo naudojimosi turimomis teisėmis padarinys) įmonei ar kitiems akcininkams. Identifikuodamas akcininko žalingo elgesio riziką ir siekdamas užkardyti tokius veiksmus, įstatymo leidėjas yra numatęs ir specialių priemonių, pavyzdžiui, CK Antrosios knygos IX skyriuje reglamentuojamas priverstinis akcijų pardavimas. Svarbu, kad, kaip ir bet kuris kitas asmuo, taip ir akcininkas neturi piktnaudžiauti ir savo procesinėmis teisėmis, t. y. akcininkui draudžiama nesąžiningai pareikšti nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Ginčui aktualios CPK redakcijos 147 straipsnio 3 dalyje nurodyta specialiai laikinosioms apsaugos priemonėms skirta taisyklė, kad, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, yra išaiškinęs, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G., I. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2011; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Militzer and Munch Fortransas“ v. „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006).

Byloje nustatyta, kad UAB ,,Mitnija“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2010 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais 11 000 000 Lt akcininkų įnašais iki 22 704 000 Lt. A. G. 2010 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį dėl šio susirinkimo nutarimo panaikinimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi uždraudė VĮ Registrų centrui įregistruoti UAB ,,Mitnija“ susirinkimo nutarimus dėl įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų pakeitimo; 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi uždraudė UAB ,,Mitnija“ direktoriui ir valdybai šaukti akcininkų susirinkimus dėl akcijų nominalios vertės pakeitimo ir įstatinio kapitalo didinimo bei UAB ,,MG Baltic Investment“ priimti sprendimus dėl UAB ,,Mitnija“ akcijų nominalios vertės pakeitimo ir įstatinio kapitalo didinimo. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį panaikino ir A. G. prašymą atmetė. Taigi pagal A. G. prašymą laikinosios apsaugos priemonės – neleisti didinti įstatinio kapitalo – galiojo 40 dienų.

V. G. 2011 m. sausio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti UAB ,,Mitnija“ akcininkų susirinkimui priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė akcininkų susirinkimui priimti sprendimus dėl UAB ,,Mitnija“ įstatinio kapitalo didinimo ir sprendimų įregistravimo Juridinių asmenų registre, uždraudė UAB ,,MG Baltic investment“ atstovams ar jų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims balsuoti UAB ,,Mitnija“ visuotiniame akcininkų susirinkime dėl įstatinio kapitalo didinimo (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3810-475/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi sujungta su šia byla). Vilniaus apygardos teismui atmetus V. G. prevencinį ieškinį ir nesant apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

Ieškovas UAB „Mitnija“ pareikalavo 581 152,57 Lt žalos atlyginimo už piktnaudžiavimą akcininko teisėmis ir procesinių palūkanų. Ieškovas argumentavo, kad UAB „Mitnija“ yra būtinos apyvartinės lėšos, kad tęstų veiklą. Tačiau A. G. ir vėliau atsakovė V. G., būdama UAB „Mitnija“ akcininke, nevykdė pareigos priimti sprendimo dėl UAB „Mitnija“ nuosavo kapitalo atkūrimo ir, piktnaudžiaudami teise, draudė UAB „Mitnija“ akcininkui UAB „MG Baltic Investment“ suteikti papildomų finansinių lėšų bendrovei. Nesant pakankamų nuosavo kapitalo lėšų, UAB „Mitnija“ buvo priversta skolintis ir mokėti palūkanas. Dėl atsakovės V. G. neveikimo iki 2011 m. kovo 31 d. UAB „Mitnija“ patyrė 581 152,57 Lt nuostolių. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį reikalavimą pažymėjo, kad ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl buvo areštuotos atsakovų lėšos ir kitas turtas. Dėl turto arešto, t. y. dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, atsakovas neturėjo ir neturi galimybių savo lėšomis didinti ar atkurti UAB „Mitnija“ įstatinį kapitalą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad V. G., įgyvendindama savo teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepiktnaudžiavo savo teise, todėl pagrindo, nurodyto CK 1.137 straipsnio 3 dalyje, taikyti jai civilinę atsakomybę nėra. Kasatorius skųsdamas šį sprendimą teigia, kad dėl atsakovės prašymu pritaikyto draudimo didinti įstatinį kapitalą UAB „Mitnija“ patyrė 581 152,57 Lt nuostolių (išaugusių palūkanų forma, nes bendrovei tik tokiomis sąlygomis buvo suteiktos naujos paskolos, o galiojusių paskolų sąlygos pablogintos padidinant palūkanas).

Teisėjų kolegija vertindama nurodytus kasacinio skundo argumentus pažymi, kad pagal įstatymus bendrovės įpareigotos turėti nurodytą įstatinį kapitalą ne tik steigimo, bet ir bendrovės veiklos stadijoje. Tuo tikslu bendrovėms nustatyta kapitalo atkūrimo pareiga. Ji įtvirtinta ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 38 straipsnio 3 dalyje ir reiškia, kad jei bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis nei pusė minimalaus įstatuose nustatyto įstatinio kapitalo dydžio, akcininkai privalo atkurti kapitalą savo lėšomis (rekapitalizuoti bendrovę). Jei bendrovės kapitalas nėra atkuriamas, vadovaujantis ABĮ 59 straipsnio 10 dalimi, akcininkai privalo sumažinti įstatinį kapitalą (tačiau ne mažiau, nei iki įstatyme leidžiamo minimumo), arba pertvarkyti bendrovę į kitą juridinį asmenį, arba galiausiai bendrovę likviduoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu bendrovės kapitalas nėra atkuriamas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl to bendrovė patiria žalos už išorinį finansavimą tretiesiems asmenims sumokėtų palūkanų forma, tokį ieškinį atmetus, šią žalą kalti asmenys (akcininkai) turi atlyginti. Jei byloje būtų nustatyta, kad ieškovai siekė atkurti faktiškai sumažėjusį kapitalą, o atsakovai, reikalaudami laikinųjų apsaugos priemonių, tam užkirto kelią, konstatuotini neteisėti atsakovų veiksmai bendrovės atžvilgiu. Tačiau iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad teismai taikydami laikinąsias apsaugos priemones draudė inicijuoti tik įstatinio kapitalo didinimą, o ne priimti sprendimus dėl nuosavo kapitalo atkūrimo, todėl negalima teigti, kad ieškovas neturėjo iniciatyvos teisės akcininkų nutarimams dėl kapitalo atkūrimo proporcingai turimam akcijų skaičiui.

Kas kita teisiškai yra įstatinio kapitalo didinimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatinio kapitalo didinimas nėra akcininko turtinė prievolė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABĮ 49 straipsnio 2 dalį bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, dienos pabaigoje. Taigi pagal įstatymą įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujų akcijų ar padidinant esamų akcijų nominalią vertę. Turint omenyje tai, kad akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai (CK 1.102 straipsnis), kurių skaičiaus pasiskirstymas lemia atskirų akcininkų įtaką įmonės strateginiam valdymui, pripažintinas pagrįstu akcininko interesas išlaikyti turimą dalį bendrovės kapitale. Nors šis interesas negali būti pakankamu pagrindu atleisti akcininką nuo pareigos atkurti sumažėjusį kapitalą, tačiau gali būti tinkamu argumentu atsisakant didinti įstatinį kapitalą, ypač jei tokiu didinimu iš esmės siekiama ne sustiprinti bendrovės mokumą, bet išstumti smulkųjį ar finansiškai silpnesnį akcininką iš bendrovės ar reikšmingai sumažinti jo turimą dalį. Teisė nesutikti su kapitalo didinimu ar riboti jo keliamą riziką turi būti įgyvendinama tam skirtomis teisinėmis ar prieinamomis finansinėmis priemonėmis – balsavimu prieš sprendimą padidinti įstatinį kapitalą ar finansavimo paieška naujai akcijų emisijai pirkti. Kai teisei nesutikti su kapitalo didinimu panaudojamos laikinosios apsaugos priemonės pagal ieškinį, kuris atmetamas, toks mažumos akcininko elgesys laikytinas neproporcingu ir iškreipiančiu esamą įtakos bendrovėje paskirstymą, todėl gali būti pagrindu atsirasti civilinei atsakomybei.

Nors ieškovas kaip savo reikalavimo teisinį pagrindą nurodė atsakovų piktnaudžiavimą akcininkų teisėmis, tačiau savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovų kreipimusi į teismą ir pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių pagrindu ieškovui buvo uždrausta didinti įstatinį kapitalą. Pirmiau nurodyta, kad nei ieškovo (atsakovo pagal reikalavimą atlyginti laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytą žalą) kaltė, nei juolab jo piktnaudžiavimas laikinosios apsaugos priemonėmis nėra būtina sąlyga nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginti. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atmetė ieškinį konstatavę, kad teismų procesiniais sprendimais laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos pagrįstai, o V. G., prašydama tokių priemonių, savo teisėmis nepiktnaudžiavo. Kadangi teisinį ieškinio pagrindą ieškovo nurodytoms faktinėms aplinkybėms teismai pritaiko savarankiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008), tai teismams buvo pagrindas pareikštą ieškinį kvalifikuoti kaip reikalavimą atlyginti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytus nuostolius. Pažymėtina, kad atsakomybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas be kaltės (CPK 146 straipsnio 2 dalis) asmeniui, kurio prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio vertinti kitos šalies (kreditoriaus) kaltę dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo arba žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai šioje situacijoje taip pat nebuvo visiškai sąžiningi, nes siekė padidinti įstatinį kapitalą, nors šių asmenų iniciatyva buvo areštuotos atsakovų lėšos, dėl kurių atsakovų galimybės kartu dalyvauti didinant bendrovės kapitalą buvo reikšmingai pasunkintos. Aplinkybė, kad atsakovė ir vėliau tokia teise nepasinaudojo, savaime nereiškia, kad ji nuo pat pradžių visiškai neketino tokia teise pasinaudoti, nes vėlesnį išleistų akcijų neįsigijimą galėjo lemti pasikeitusios aplinkybės. Todėl teismai turėtų apsvarstyti, ar nėra pagrindo konstatuoti mišrią akcininkų atsakomybę, kaip į vieną iš kriterijų nustatant atsakomybės dalis atsižvelgiant į akcininkų turimą kapitalo dydį ir į dalį finansavimo, nuo kurio bendrovė buvo atribota dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismai, atmetę ieškovų reikalavimus dėl piktnaudžiavimo teisėmis, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėjo prie netinkamų išvadų apie atsakovų veiksmų teisėtumą. Tačiau tenkinti šio reikalavimo kasacijoje taip pat nėra galimybės, nes nėra atskleistos žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, buvimo ir įvertinimo faktinės aplinkybės: ar tikrai bendrovėje nebuvo pakankamų nuosavo kapitalo lėšų ir dėl to UAB „Mitnija“ buvo priversta skolintis bei mokėti palūkanas, taip patiriant nuostolių. Taip pat būtina įvertinti, ar skolinimosi poreikis būtų išnykęs, jei būtų priimtas ir įgyvendintas sprendimas atkurti ieškovo nuosavą kapitalą. Kadangi toks veiksmas teismų pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis nebuvo uždraustas (buvo uždrausta tik priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo), tai reikia nustatyti, ar, įvykdžius ABĮ nustatytą pareigą ir atkūrus nuosavą kapitalą, būtų patenkintas ieškovo lėšų poreikis ir išnykusi būtinybė už skolintas lėšas mokėti didesnes palūkanas. Bylos dalis dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, patirtus dėl laikinosios apsaugos priemonėmis pritaikyto draudimo didinti įstatinį kapitalą, grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. dalinio sprendimo pirmiau aptarta dalis dėl žalos įsigyjant automobilius DAF, AB ,,Salvyda“ akcijas, TŪB ,,Mitnijos investicija“ dalis, piktnaudžiaujant bendrovės akcininko teisėmis, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikintina ir byla dėl šios dalies perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. dalinio sprendimo dalis, kuria priteistas žalos atlyginimas dėl prisijungimo prie AB ,,Lietuvos dujos“ tinklų sandorio, panaikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – šią ieškinio reikalavimų dalį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kita Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. dalinio sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos dalyvaujantiems byloje asmenims bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktais, 360 ir 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. dalinio sprendimo dalį dėl žalos įsigyjant automobilius DAF, AB ,,Salvyda“ akcijas, TŪB ,,Mitnijos investicija“ dalis, piktnaudžiaujant bendrovės akcininko teisėmis, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. dalinio sprendimo dalį, kuria priteistas žalos atlyginimas dėl prisijungimo prie AB ,,Lietuvos dujos tinklų“ sandorio, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. dalinio sprendimo dalį dėl žalos įdarbinant V. G. UAB ,,Mitnija“, parduodant butus, įsigyjant poliakalę Liebherr, UAB ,,Žaliasis kvartalas“ akcijas, automobilį INFINITY, vykdant statybos rangos sutartis, palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai

Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė 

Janina Januškienė

Rimvydas Norkus

Sigita Rudėnaitė

Janina Stripeikienė

 

ASMENINIS ADVOKATAS

Asmeninis turto, verslo ir investicijų advokatas

Lankstumas

Atsižvelgdami į Kliento poreikius galime pasiūlyti lanksčias sąlygas

98 %

Laimėjome 98 proc. bylų teismuose

Dėmesys

Skirsime Jums ypatingą dėmesį

Kontaktai

AG Invest advokatų profesinė bendrija

 

 adresas: Žalgirio g. 88, 605, Vilnius, Lietuva

Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
(Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir kt.)

 tel. +370 650 34204
 el. p.: info@aginvest.eu

 

 

kodas: 302247995
PVM kodas: LT100004957611

 

Priimame atsiskaitymus Bitcoin'ais, Ethereum ir kita kriptovaliuta

a. s. Nr.: LT25 7044 0600 0661 8152
SWIFT kodas: CBVILT2X

 

Advokatas Aivaras Aleksiejevas
 el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
 tel. +370 685 31924

Advokatas Mindaugas Gedeikis
 el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
 tel. +370 685 31925

Advokatė Lina Urbanavičienė
 el. p.: lina.urbanaviciene@aginvest.eu
 tel. +370 650 34204

Kaip mus rasti