AG Invest advokatų profesinė bendrija atstovavo Klientui atliekant visus teisinius veiksmus, susijusius su holdingo bendrovės perkėlimu iš Kipro Respublikos į Lietuvos Respubliką. Įsteigus bendrovę Lietuvos Respublikoje šios įstatinis kapitalas buvo didinamas nepiniginiu įnašu apmokant Kipro Respublikos bendrovės akcijomis. Sandorio vertė viršijo 18 mln. Eur.
Viešojoje erdvėje dažnai girdime, kad koks nors valstybės ar savivaldybės įmonės arba valstybei ar savivaldybei priklausančios viešosios įstaigos, uždarosios akcinės ar akcinės bendrovės vadovas (direktorius) padarė šiai įmonei žalos, švaistė įmonės pinigus, pirko ar nuomojosi nereikalingus brangius automobilius, sudarė sandorius su savo vaikų įmonėmis, kūrė fiktyvias darbo vietas, skyrė nepagrįstas premijas ir t. t.
Prieš septynerius metus (t. y. 2010-03-01) įsigalioję Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pakeitimai leido įstatuose numatyti supaprastintą UAB akcijų perleidimo tvarką. Tai turėjo pagerinti sąlygas tiek pradedantiems verslą, tiek investuotojams lanksčiau valdant bendroves bei atliekant investicijas. Tačiau neretai buvo vengiama tvirtinti įstatus, kuriuose numatyta supaprastinta akcijų perleidimo tvarka. 2016-10-17 priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas c. b. Nr. e2-2769-392/2016 išsklaidė galimas abejones.
AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatai atstovavo atsakovams sėkmingai pasibaigusioje byloje dėl akcijų perleidimo sandorių bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ginčijimo.
2016-08-26 AB „Žemaitijos pienas“ (toliau – bendrovė) akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išbraukti bendrovės akcijas iš prekybos AB Nasdaq Vilnius ir teikti oficialų siūlymą dėl bendrovės akcijų. 2016-08-29 bendrovė paskelbė, kad į šį oficialų siūlymą turės teisę atsiliepti tik tie asmenys, kurie bendrovės akcininkais buvo 2016-08-26 ir balsavo „prieš“ arba nebalsavo dėl minėto sprendimo. Nurodoma, kad oficialaus siūlymo teikėjas neturės pareigos išpirkti akcijų iš kitų asmenų, kurie neturėjo akcijų 2016-08-26 pabaigoje ir kurios buvo (bus) įgytos po šios datos.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo pakeitimai. Pagal naująjį reglamentavimą notarinės formos turi būti šie sandoriai:
Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymas. Šis įstatymas nustato akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, įsteigtų iki 2014 m. gruodžio 31 d., įstatinio kapitalo, akcijų ir obligacijų, įskaitant konvertuojamąsias obligacijas, nominalios vertės išraiškos litais keitimo į išraišką eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo procedūras.
Darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo formų. Todėl ypatingai svarbu nustatyti teisinius saugiklius, kurių pagalba būtų išsaugotas darbo santykių stabilumas. Neretai pasitaikantys pažeidimai pastebimi įmonių reorganizavimo atvejais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-09 priėmė reikšmingą nutartį (Nr. 3K-7-124/2014) įmonės valdymo organo civilinės atsakomybės srityje. Teismas detaliai aptarė civilinės atsakomybės sąlygas ir ribas bei pateikė praktikoje dažnai kylančių teisinių problemų išaiškinimus.
Ne vienam vadovui turbūt yra tekę svarstyti klausimą, kaip pasielgti įmonei patiriant tam tikrus finansinius sunkumus. Ar laukti ekonominės situacijos pagerėjimo, ar inicijuoti įmonės pabaigą. Todėl aktualus įmonės vadovo atsakomybės laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, klausimas.
2017 metais gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos (pildomametinės pajamų deklaracijos GPM308 forma). Šiame straipsnyje aptariami atvejai, kada reikia ir kada nereikia deklaruoti pajamų, gautų iš prekybos kriptovaliutomis 2017 metais. Aptariami atvejai neapima atvejų, kai pajamos yra gautos iš „ofšorinių“ (tikslinių) teritorijų.
Gyventojai ne tik perka ar parduoda bikoinus ar kitas kriptovaliutas. Už kriptovaliutas taip pat yra perkamos paslaugos ar prekės, įsigyjami net automobiliai ar nekilnojamasis turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bitkoinus ir kitą kriptovaliutą laiko nematerialiu turtu. Tad kyla klausimas, kaip apmokestinamas gyventojas, pirkiniui įsigyti panaudojęs kriptovaliutą.
Paskelbus karantiną Lietuvoje pacientams teikiama tik būtinoji pagalba. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad ir sveikatos priežiūros specialistai šiuo atveju turi ne tik pareigų, bet ir teisių.
Lietuvos bankas vienas pirmųjų pasaulyje išleido vertybinių popierių požymių turinčių žetonų siūlymo (angl. Security Token Offering, STO) gaires.
STO – tai kapitalo pritraukimo būdas, kai vietoj akcijų, obligacijų ar kitų finansinių priemonių išleidžiami žetonai (virtualus turtas, kripto turtas), kurie juos įsigijusiems asmenims suteikia panašių teisių kaip akcininkams, obligacijų ar kitų finansinių priemonių savininkams. Išleidimo procesas vyksta pasitelkiant paskirstytųjų duomenų technologiją (angl. Distributed Ledger Technology).
AG Invest advokatų kontoros advokatai padėjo apginti kliento teises ir teisėtus interesus byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskyrusi sankcijas ir neišmokėjusi dalies paramos lėšų.
Padėjome apginti kliento teises byloje, kurioje žemesnės instancijos teismai nepagrįstai buvo priteisę žalą, atsiradusią turto pardavimo iš varžytynių proceso metu. Plačiau skaitykite www.teismai.lt