Apgintos ūkininko, kuriam Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) nepagrįstai buvo pritaikiusi sankcijas, teisės. Ginčas kilo dėl tariamai neteisėtai (dirbtinai) sukurtų sąlygų paramai gauti.

NMA sprendime buvo nurodyta, jog sankciją nuspręsta taikyti vadovaujantis Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2014-12-04 (toliau – Sankcijų metodika) 1 priedo lentelės 20 punktu.

Pirmosios instancijos administracinis teismas pažymėjo, kad, pagal Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktą, sankcija taikoma, kai paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, o tokia aplinkybė nustatoma vadovaujantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Žemės ūkio ministro 2014-11-27 d. įsakymu (toliau – Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika).

Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad NMA sprendimą grindžiant Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu būtina vadovautis ir Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, nes remiantis būtent ja turi būti nustatoma, ar paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

Nagrinėjamu atveju išvada, jog pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą be kita ko buvo grindžiama tuo, kad pareiškėjas esą buvo priimtas į kooperatyvo narius nesilaikant Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo. Teismas iš NMA sprendime nurodytų argumentų sprendė, kad visi NMA abejones dėl pareiškėjo priėmimo į kooperatyvą sukėlę veiksmai buvo atlikti kooperatyvo atsakingų asmenų.

Kaip nurodė teismas, NMA sprendime apsiribota konstatavimu, kad kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatas. Tačiau nebuvo nustatyta, jog kooperatyvo ir pareiškėjo sąmoningai buvo derinamos sąlygos, būtent tam, kad būtų įgytas paramos tikslams prieštaraujantis pranašumas. Taigi išvada apie pareiškėjo (paramos gavėjo) sukurtas galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti buvo nepagrįsta faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais.

Todėl pirmosios instancijos teismas NMA sprendimą, kuriuo ūkininkui buvo pritaikytos sankcijos, panaikino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad NMA sprendimas neatitinka reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. NMA sprendime Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos nustatyta tvarka nepagrindžiamos išvados, kad pareiškėjas (paramos gavėjas) neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti.

LVAT NMA apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.