Baigiant analizuoti klausimus, susijusius su REPO sandoriais, ir su jais susijusias teisines rizikas, šioje pranešimo dalyje aptariami kredito įstaigų ir FMĮ atsakomybės klausimai.
Kredito įstaiga ar FMĮ neinformuodama investuotojo apie finansinių priemonių kainų sumažėjimą ir būtinybę sumokėti garantinę įmoką, pažeidžia savo prievoles. Dėl tokio pažeidimo investuotojas gali tinkamai neįvertinti savo padėties, prisiimamos rizikos, taip pat, neturėdamas informacijos, negali priimti atitinkamo investicinio sprendimo. Informacijos pateikimas laiku sudaro galimybę investuotojui pasirinkti tolimesnius veiksmus – nepasibaigus terminui nutraukti atpirkimo sutartį ir realizuoti atpirktas finansines priemones, įnešti garantinę įmoką ar imtis kitų atpirkimo sutartyje numatytų veiksmų.
Investuotojas, neturėdamas pakankamai informacijos, gali prarasti nemažas sumas. Pavyzdžiui, investuotojas gavęs pranešimą apie atpirktinų akcijų vertės sumažėjimą, galėtų anksčiau atpirkti akcijas ir jas realizuoti tą pačią ar kitą darbo dieną patiriant minimalius nuostolius. Kuo ilgiau kredito įstaiga ar FMĮ delsia pranešti investuotojui apie žemiau sutartos ribos nukritusias akcijas, tuo didesni nuostoliai investuotojui gali susidaryti. Nuostolių skaičiavimo būdas gali skirtis priklausomai nuo atpirkimo sutarties nuostatų. Vienas iš galimų nuostolių apskaičiavimo būdų – įvertinti, kokią sumą investuotojas būtų gavęs, jei akcijas būtų pardavęs iškart po informacijos gavimo apie nukritusią akcijų vertę, ir kokią sumą gavo, kai pati kredito įstaiga ar FMĮ realizavo akcijas dėl to, kad investuotojas neįnešė papildomo garantinio įnašo, arba akcijas realizavo pats investuotojas pavėluotai sužinojęs apie nuvertėjusias akcijas. Taigi skirtumas tarp sumos, kurią investuotojas būtų gavęs, ir kurią gauna, ir sudarytų nuostolius.
Nuostoliai investuotojui gali susidaryti ir tais atvejais, jei kredito įstaiga ar FMĮ pati nerealizuoja jai perleistų finansinių priemonių (jei tokia galimybė numatyta atpirkimo sutartyje). Manytina, kad kredito įstaiga ar FMĮ pati turėtų nedelsiant realizuoti jai perleistas finansines priemones tada, kai investuotojas nukritus finansinių priemonių vertei žemiau sutartos vertės nustatytu laiku neįneša garantinės įmokos ar nesiima kitų būtinų veiksmų, numatytų atpirkimo sutartyje. Tokia išvada darytina dėl to, kad kredito įstaiga ar FMĮ teikdamos paslaugas, turi didesnį atsakomybės rizikos laipsnį savo klientui, joms keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai. Jos privalo nuolat stebėti bei valdyti riziką. Be to, teisės aktai įpareigoja sutartis vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, t. y. kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis. Taip pat teisės aktai kredito įstaigas ir FMĮ įpareigoja veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, t. y. užtikrinti, kad klientas patirtų kuo mažesnius nuostolius ar išvis jų nepatirtų.
Taigi kredito įstaigai ar FMĮ padarius klaidą ir pažeidus savo pareigą tinkamai pateikti informaciją, kyla pareiga atlyginti investuotojui jo patirtus nuostolius. Tačiau neretai kredito įstaigos ar FMĮ ne tik, kad neatlygina šių nuostolių, bet juos perkelia ant silpnesnės šalies – investuotojo – pečių.
Kitas pranešimo dalis skaitykite čia:
Repo sandoriai: bankų klaidos ir investuotojų nuostoliai (I)
Repo sandoriai: bankų klaidos ir investuotojų nuostoliai (II)
adresas: Žalgirio g. 88, 210, Vilnius, Lietuva
kodas: 302247995
PVM kodas: LT100004957611
Advokatas Aivaras Aleksiejevas
el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
tel. +370 685 31924
Advokatas Mindaugas Gedeikis
el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
tel. +370 685 31925