Tinklaraščio įrašai

  • Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai supaprastins bendrovių valdymą

    Laura Norvilaitė nuotrauka

    Siekiant supaprastinti bendrovių valdymą bei sumažinti administracinę naštą 2009 m. gruodžio 15 d. priimtas Akcinių bendrovių įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Įstatymas turėtų įsigalioti 2010 m. kovo 1 d. (tam tikros nuostatos 2010 m. spalio 1 d.). Aptarsime svarbiausius pakeitimus.

     

    Siekiant supaprastinti bendrovių steigimo procedūras pakeistos nuostatos dėl uždarosios akcinės bendrovės steigiamojo susirinkimo. Anksčiau iki bendrovės įregistravimo turėjo būti šaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuris daugeliu atveju būdavo tiesiog formalumas. Įsigaliojus įstatymui steigiamasis susirinkimas uždarojoje akcinėje bendrovėje galės būti nešaukiamas, jeigu pagal įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo bendrovės organo nariai bus nurodyti steigimo sutartyje (steigimo akte).

  • Byla - reikalavimo perleidimas

    Aivaras Aleksiejevas nuotrauka

    AG Invest advokatų profesinės bendrijos advokatas atstovavo Klientui įdomia linkme pasisukusioje išieškojimo byloje, kurios nagrinėjimas truko beveik 3 metus.

     

    1. Ieškovas bankrutuojanti įmonė kreipėsi į teismą, reikalaudama atsakovo grąžinti įsiskolinimą. Išaiškėjo, kad pirminis atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo, pirminio atsakovo ir mūsų Kliento pasirašytos trišalės sutarties pagrindu po bankroto bylos iškėlimo sumokėjo reikalaujamą grąžinti sumą mūsų Klientui. Todėl atsakovas buvo pakeistas į mūsų atstovaujamą Klientą. Ieškovas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo nustatytu draudimu vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

  • Pavyzdiniai IĮ ir UAB steigimo dokumentai – pagalba pradedantiems verslą

    Eglė Vaiciekavičiūtė nuotrauka

    Pirmasis privataus juridinio asmens steigimo etapas yra steigimo dokumentų ruošimas. Šis procesas  pareikalauja nemažai ekonominių išteklių ir laiko sąnaudų, todėl kartais juridinio asmens steigėjai jau pirmajame etape būna priversti atidėti savo planus. Visai neseniai įsigalioję Individualių įmonių (toliau - IĮ) ir Akcinių bendrovių (toliau – AB) įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymai išsprendžia prieš tai minėtą problemą, palengvina steigėjų naštą ir gerina verslo aplinką.

  • Ar investicinės įmonės visada užtikrina investuotojų teisių apsaugą?

    Eglė Vaiciekavičiūtė nuotrauka

    Pastaruoju metu į teismus vis dažniau kreipiasi finansų maklerio įmonės ir investicines paslaugas teikiančios kredito įstaigos (toliau – investicinės įmonės) dėl sutarčių nevykdymo ir skolos iš investuotojų priteisimo. Kaip paaiškėja vėliau, skolingi lieka ne investuotojai, o patys ieškovai. Taip atsitinka dėl to, kad investicinės įmonės, dar prieš pradėdamos teikti investicines paslaugas, pažeidžia jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

     

    2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – MiFID), Finansinių priemonių rinkų įstatymas (toliau – FPRĮ), Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir kiti teisės aktai užtikrina aukščiausio lygio investuotojų (investicinių paslaugų vartotojų) teisių apsaugą, kuri susideda iš trijų pagrindinių investicinės įmonės pareigų grupių:

  • Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai turėtų pagerinti verslo aplinką

    Eglė Vaiciekavičiūtė nuotrauka

    Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos internetiniame tinklapyje (www.ukmin.lt) yra pateiktas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo siekiama gerinti verslo aplinką ir skatinti jo kūrimą bei plėtojimą.

     

    Įstatymo projekte siūloma mažinti uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydį nuo 10 tūkst. Lt iki 1 tūkst. Lt. Taip pat siūloma panaikinti nustatytą akcininkų skaičiaus ribą, nes, kaip teigiama Ūkio ministerijos aiškinamajame rašte dėl nustatyto maksimalaus akcininkų skaičiaus praktikoje kyla nemažai problemų, kai akcinės bendrovės yra pertvarkomos į uždarąsias akcines bendroves.

  • Dar kartą sumažintos įmokos į pensijų fondus. AG Invest advokatų profesinės bendrijos parama pensijų fondų dalyviams

    AG Invest nuotrauka

    2009 m. balandžio 23 d. Seime buvo pritarta Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisoms, kuriomis dar kartą siekiama sumažinti įmokų į pensijų fondus dydį. Kaip jau ne kartą buvo minėta (Įmokos į pensijų fondus sumažintos. Ar teisėtai?, Ar įmokų į pensijų fondų dydžio sumažinimas neprieštarautų Konstitucijai?), tokie pakeitimai, manytina, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės (teisėtų lūkesčių) principui, nuosavybės neliečiamumui bei lygybės įstatymui principui.

  • Mokesčių oazė investiciniams fondams Lietuvoje

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    Vyriausybės įvykdyta mokesčių reforma yra stipriai kritikuojama, tačiau ne viskas yra taip blogai. Liko nesugriauta palanki mokestinė aplinka, kurioje gali veikti investiciniai fondai ir investicinės bendrovės.

    Lietuvoje nuo 2008 metų turi teisę veikti ne tik suderintieji investiciniai fondai ir investicinės bendrovės, kurie veikia pagal ES teisės reikalavimus, bet ir specialieji investiciniai fondai (investicinės bendrovės). Tai privataus kapitalo (angl. private equity), alternatyvieji (angl. hedge funds), nekilnojamojo turto fondai, taip pat fondai, investuojantys į kitus fondus.

  • Kokiomis sąlygomis turėtų būti skelbiamas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcininkų oficialus pasiūlymas?

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    2009-04-03 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai patvirtino, kad AB ,,Panevėžio statybos trestas" (PST) kontrolę turintys akcininkai privalo pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusias PST akcijas. Šioje byloje teismas pasisakė dėl oficialaus pasiūlymo instituto. Be to, po teismo nutarties paskelbimo kyla klausimų, kokiomis sąlygomis turi vykti oficialus pasiūlymas.

     

    Vertybinių popierių rinkos įstatymo (2002-04-01 redakcija), kuris galiojo kontrolės atsiradimo metu, privalomo pasiūlymo kainos nustatymo taisyklė įtvirtinta 19 str. 2 d. Numatyta, kad privalomo pasiūlymo kaina turi būti ne mažesnė nei didžiausia VP, kuriuos siūlytojas įsigijo per 12 mėn. iki peržengdamas ribą, kai įgyjamas atitinkamas kiekis VP, kaina. Manytina, kad, pagal teismų nustatytas aplinkybes, 2003-04-09 galėtų būti ta diena, kai buvo įgyta kontrolė (tam, kad būtų tiksliai nustatyta, reiktų peržiūrėti akcijų įsigijimo operacijas). Taigi kaina turėtų būti ne mažesnė nei didžiausia kaina, kurią mokėjo kontrolę įgiję asmenys per 12 mėn. iki 2003-04-09.

  • Investuotojas fizinis asmuo galės bankrutuoti

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    Atrodo, dalies investuotojų, kurie investuotoja kaip fiziniai asmenys ir kuriems investicijos šiais sunkiais laikais nenusisekė, svajonės skelbti bankrotą artimiausiu metu gali išsipildyti. 2009-03-24 Seime buvo pateiktas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas.

  • Ar opcionai, išrašyti darbuotojams, yra finansinė priemonė?

    Mindaugas Gedeikis nuotrauka

    Lietuvoje opcionai (pasirinkimo sandoriai), kurie suteikia darbuotojui teisę ateityje įsigyti darbdavio bendrovės akcijų, nepripažįstami finansinėmis priemonėmis, jei tokie opcionai yra parduodami darbdaviui, t. y. nėra įgyvendinami įsigyjant akcijų. Tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-02-06 nutartis adm. b. Nr. A822-172/2009). Teismas šiuo atveju finansinėmis priemonėmis laiko tik akcijas, kurias galima įgyti pasinaudojus opcionu, o ne patį opcioną.

      

    Teismas analizavo situaciją, kai darbuotojai, pagal su jais sudarytomis opcionų sutartimis, akcijų neįsigijo ir šių akcijų nepardavė, tačiau gavo piniginę išmoką, lygią skirtumui tarp akcijų viešo pasiūlymo kainos ir opciono vykdymo kainos. Teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju išmokėtos piniginės išmokos negalima traktuoti kaip vertybinių popierių pirkimo-pardavimo. Tokia išvada daroma, nes asmuo neįvykdė opciono, t. y. neįsigijo akcijų ir negalėjo jomis laisvai disponuoti, buvo išmokėta vienkartinė išmoka už opciono atsisakymą, darbuotojai (opciono turėtojai) neinvestavo lėšų, kad įgyvendintų opcioną, taip pat ir negavo pajamų už akcijų pardavimą. Teismo laikosi pozicijos, kad tokios pajamos traktuotinos kaip susijusios su darbo santykiais ir savo esme tai yra darbuotojo lojalumo skatinimo priemonė. Todėl atitinkamai ir apmokestinamos.

Puslapiai

Lankstumas

Atsižvelgdami į Kliento poreikius galime pasiūlyti lanksčias sąlygas

98 %

Laimėjome 98 proc. bylų teismuose

Dėmesys

Skirsime Jums ypatingą dėmesį

Kontaktai

AG Invest advokatų profesinė bendrija

 

 adresas: Žalgirio g. 88, 210, Vilnius, Lietuva

Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
Paslaugas teikiame visoje Lietuvoje
(Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir kt.)

 tel. +370 685 31925
 el. p.: info@aginvest.eu

 

 

kodas: 302247995
PVM kodas: LT100004957611

 

a. s. Nr.: LT25 7044 0600 0661 8152
SWIFT kodas: CBVILT2X

Advokatas Aivaras Aleksiejevas
 el. p.: aivaras.aleksiejevas@aginvest.eu
 tel. +370 685 31924

Advokatas Mindaugas Gedeikis
 el. p.: mindaugas.gedeikis@aginvest.eu
 tel. +370 685 31925

Advokatė Lina Urbanavičienė
 el. p.: lina.urbanaviciene@aginvest.eu
 tel. +370 650 34204

Kaip mus rasti